Konkurso darbų galerija

Herkus lanko Marijampolės “Žiburėlio” mokyklą – daugiafunkcinį centrą, 2 kl. bei VšĮ “Rainos svajonės” vaikų dienos centrą.
Mes, dienos centro darbuotojai, norime pasidžiaugti ir atkreipti dėmesį, kad neįgalūs vaikai savo viduje turi labai daug grožio. Berniukas turi autizmo spektro sutrikimus, geba skaičiuoti iki galbūt milijonų, yra kūrybingas, švelnus ir turintis poreikius, kad visuomet suaugę, kuriais jis pasitiki, būtų šalia. Herkus gali kalbėti, tačiau kelių žodžių junginius ištaria paskatintas, arba, kai turi labai aiškų poreikį. Herkaus kalba – dažniausiai jo piešiniai, raidės, žodžiai, skaičiai, rašomi tik pagal jo sistemą. Įkeltas piešinys – Herkaus fantazija, kūrybiškumas, mintys. Kiekvienas nupieštas žmogeliukas yra mergaitė, arba berniukas su tam tikra plaukų forma, marškinėliais trumpomis ar ilgomis rankovėmis, kelnėmis ar šortais. Spalvos, formos, padėtys, žmogeliukų išdėstymo sistema yra visiška Herkaus autorystė. Mes nežinome šio piešinio tikrosios minties, istorijos. Tačiau norime pasidalinti unikalia Herkaus minčių, jausmų, žodžių kūrybine išraiška. Herkaus ir kitų vaikų, turinčių negalią, vidinis pasaulis labai įdomus, norime pasidalinti, kad ir kitiems tai būtų matoma.

Skaityti daugiau

Martynas guodžia Daną, kuris bijo išeiti į kiemą. Berniukui baisu, kad gali nukristi ir niekas jam nepadės.
Danukas darbe susižalojo koją ir ją teko nupjauti.
Martynukas sako :
– Imk, štai tau dovana. Šioje dėžutėje yra trijų spalvų lapeliai. Ant geltonų lapelių rasi parašytus mano linksmus laiškelius. Juos skaityk, kai bus liūdna. Tikrai pralinksmėsi. Ant raudonos spalvos lapelių rasi daug linksmų piešinėlių. Jie tave pradžiugins. O violetinius lapelius paimk tada, kai jaudinsies ar ko nors bijosi. Jie tikrai tau pagelbės.
Draugas draugui padeda. Būkime visada kartu.

Skaityti daugiau

Moteris sutiko vyrą be kojos. Jis ėjo pasišokinėdamas taku.
Jai pagailo vyro :
– Gal jums reikia pagalbos?
– Ačiū , jei galite, parvežkite mane namo. Labai pavargau.
Moteris parvežė vyrą į namus ir davė jam pinigų.
Visada padėkime kitiems.

Skaityti daugiau

Mano piešinyje pavaizduoti mes – visi žmonės, skirtingi, įvairūs, bet lygūs.
Vaivorykštėje parašiau žodžius, kurie parodo draugystę ir gerumą. Po žeme yra negražūs žodžiai, užskaskime juos. Pagarba, meilė, priėmimas, bendravimas – padaro pasaulį gražų ir spalvotą.

Skaityti daugiau

Priėmimas ir supratimas – tai raktai į draugišką pasaulį. Žmogus su negalia nori to paties,
ko ir mes visi – būti matomas, išgirstas ir priimtas. Empatija ir sąmoningumas padeda mums kurti aplinką, kurioje kiekvienas gali jaustis svarbus.

Skaityti daugiau

Šiame piešinyje viskas yra netaisyklinga…formos, linijos… viskas netobula…
Saulė ir širdis yra gyvybės simboliai ir nesvarbu, kad šiame piešinyje jie nėra tobuli, tačiau visi suvokiame, kad be jų mes neišgyventume. Saulė ir širdis lygiai kaip ir žmonės…Mes nei vienas nesame tobuli, bet turime vieningai suprasti, kad visi šioje žemėje esame vienas kitam reikalingi. Kiekvienas žmogus turi savo vertę, savo paskirtį ir savo šviesą.

Skaityti daugiau

Mano piešinyje aš ir mano klasės draugai. Sodiname krokus mokyklos kieme.
Šypsosi saulė, skrenda trečiokų draugystės paukštis.Mes skirtingi- skiriamės ūgiu, išvaizda, galiomis, pomėgiais, bet mes mokame būti draugais! Padedame vieni kitiems, kiekvienas esame svarbus, laukiamas ir mylimas.

Skaityti daugiau

Aš ir mano draugai mokyklos kieme žaidžiame su “parašiutu”. Mūsų klasėje mokosi nedidelio ūgio mergaitė,
kuri visada žaidžia su mumis kartu. Jai sunku pasiekti “parašiuto” kraštą, todėl žaisdami mes pritupiame- tada jai pavyksta! Vienas berniukas susižeidęs koją, bet jis irgi žaidžia, nes mes jį saugom ir stengiamės neužgauti.

Skaityti daugiau

Spalvos kalba apie pagarbą gamtai ,gyvybei bei žmonėms.

Žalios ir oranžinės bangos simbolizuoja darną, o geltona šviesa primena, kad pagarba prasideda nuo širdies.

Skaityti daugiau

Niekas neturėtų sustabdyti žmogaus, siekiančio tikslo – tai lyg lipimas laiptais.

Tu gali tapti, kuo tu nori, neleisk savęs sustabdyti.

Skaityti daugiau

Mano piešinyje maža mergaitė nemato, bet bando įsivaizduoti saulėlydį.

Žmonės su negalia irgi gali būti laimingi ir mylimi.

Skaityti daugiau

Pasaulyje yra daug skirtingų žmonių. Deja, dažnai iš „kitokių“ yra šaipomasi.
Pasaulis, kuriame žmonės nesijuoktų iš kitokių nei jie, būtų daug spalvingesnis.

Skaityti daugiau

Čia pavaizduotas žmogus neįgaliojo vežimėlyje. Žmonėms, judantiems vežimėliais, dažnai tenka naudotis rankomis,
kad įveiktų laiptus ar patektų į pastatą. Tai gali būti sudėtinga, ypač kai nėra įrengtų pandusų (rampos) ar keltuvų. Tokia situacija rodo didesnę socialinę problemą – vis dar ne visi pastatai ir viešosios erdvės yra pritaikyti žmonėms su negalia. Tai riboja jų galimybes savarankiškai judėti, naudotis paslaugomis ar dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Norint kurti įtraukią visuomenę, būtina užtikrinti, kad infrastruktūra būtų prieinama visiems žmonėms, nepaisant jų fizinių galimybių.

Skaityti daugiau

Vaikai tyčiojasi iš vaiko, kuris neturi galūnės. Tokioje situacijoje labai svarbu suprasti,
kad tyčiotis iš kito dėl jo išvaizdos ar negalios – niekada nėra tinkama. Žodžiai gali skaudinti, bet jie tavęs neapibrėžia ir nenusako tavo vertės. Tu nesi kitoks – tu esi toks pat vertingas ir svarbus kaip visi kiti.
Kiekvienas žmogus turi savo ypatumų, o būtent įvairovė daro mus visus ypatingus. Svarbu išmokti priimti ir gerbti vieni kitus. Jeigu kas nors tyčiojasi, pasakyk apie tai suaugusiajam ar draugui, kuriuo pasitiki. Niekas neturi teisės tavęs žeminti.

Skaityti daugiau

Paveiksle vaizduojama mergaitė su kojos protezu, berniukas neįgaliojo vežimėlyje ir mergaitė, netekusi regėjimo.
Visi trys bendrauja puikiai, šypsosi ir atrodo laimingi. Nepaisant skirtingų negalių, juos vienija draugystė, supratimas ir pagarba vienas kitam. Šis vaizdas primena, kad įvairovė praturtina mūsų bendruomenes, o kiekvienas žmogus, nepaisant fizinių ar sensorinių iššūkių, gali gyventi visavertį, džiaugsmingą gyvenimą.

Skaityti daugiau

Žmogus, kuris sėdi vežimėlyje po gyvenimo išbandymų, kurie pakeitė jo kūną, bet ne sielą,
įkvepia savo požiūriu ir stiprybe. Nors jo kelias tapo kitoks, jis vis dar žvelgia pirmyn – su ramybe, orumu ir tyla spindinčia vidine jėga. Kiekviena diena jam yra nauja pergalė prieš ribas, kurias bando nubrėžti likimas. Šis žmogus primena mums, kaip svarbu nepamiršti, kad tikroji jėga slypi ne kūne, o dvasių stiprybėje ir gebėjime prisitaikyti. Socialinė aplinka ir bendruomenė vaidina lemiamą vaidmenį – palaikymas, supratimas ir įtrauktis padeda įveikti ne tik fizines, bet ir psichologines kliūtis. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti kurdamas įtraukią visuomenę, kurioje žmonės, turintys skirtingų gebėjimų, ne tik gyvena, bet ir klesti. Ne visada galime pasirinkti kelią, kuriuo einame, tačiau visada galime pasirinkti, kaip jį įveiksime – kartu, su pagarba ir bendryste.

Skaityti daugiau

Visi galime šypsotis ir žaisti, kokie bebūtumėm.
Negalia negali vaikams trukdyti bendrauti. Vienybė, pagarba ir nuoširdumas padeda žmonėms bendrauti. Tai suteikia daug spalvų gyvenime.

Skaityti daugiau

Negalią turintis žmogus, kuriam buvo amputuota galūnė, susiduria su kasdieniais iššūkiais,
tačiau dažnai pasižymi nepaprastu stiprybės ir prisitaikymo gebėjimu. Nors fizinė netektis keičia įprastą gyvenimo būdą, šiuolaikinės technologijos, protezai ir reabilitacija padeda grįžti prie aktyvaus gyvenimo. Toks žmogus gali būti įkvepiantis pavyzdys aplinkiniams, rodantis, kad atkaklumas ir pozityvus požiūris padeda įveikti net ir didžiausius sunkumus.

Skaityti daugiau

Šiame piešinyje vaizduojamas žmogus, sėdintis ant žemės, apsuptas vidinio chaoso.
Iš jo galvos tarsi kyla sūkurys iš žodžių, minčių ir emocijų – tai simbolizuoja vidinį pasaulį, kurio dažnai nemato kiti. Fone besimaišančios spalvos – mėlyna, raudona ir žalia – perteikia emocijų audrą, tačiau kartu ir viltį, kad net per sunkumus galima išlikti savimi. Piešinys įkvėptas Vytauto Mačernio kūrinio „Vėjai“, kuriame kalbama apie žmogaus jausmų gilumą ir trapumą. Šis darbas primena, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo išvaizdos, gebėjimų ar patirties, turi vidinį pasaulį, kuris nusipelno pagarbos ir supratimo.
Kūrinys kviečia sustoti, pažvelgti giliau ir suprasti, jog patyčios žeidžia nematomai – ten, kur siaučia mūsų pačių „vėjai“. Tik priimdami vieni kitus tokiais, kokie esame, galime sukurti pasaulį be patyčių.

Skaityti daugiau

Žmogus su negalia, sėdintis vežimėlyje, drąsiai įveikia bėgimo maratono trasą,
spinduliuodamas ryžtu ir ištverme. Jo pasiekimas įkvepia aplinkinius, įrodydamas, kad negalia nėra riba.

Skaityti daugiau

Piešinyje matome vyrą vežimėlyje, kuris ruošiasi bėgimo sporto šventei.
Šis vaizdas įrodo, kad net ir žmogus su negalia gali siekti savo tikslų bei dalyvauti tokioje pačioje veikloje kaip ir sveiki žmonės. Piešinys atskleidžia stiprią valią, motyvaciją ir norą įveikti sunkumus. Tai puikus pavyzdys, kaip sportas gali suvienyti žmones, nepaisant jų fizinių galimybių, ir parodyti, kad kiekvienas turi teisę aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Skaityti daugiau

Piešinys vaizduoja žmogų, kuris, nors ir negali matyti, geba skaityti Brailio raštu.
Jo laikysena – tiesi nugara ir rami veido išraiška – atskleidžia vidinę stiprybę ir pasididžiavimą tuo, ką sugeba. Jis neatrodo nusiminęs dėl savo regos negalios – veikiau spinduliuoja ramybę ir pasitikėjimą savimi. Tai primena, kad žmogaus vertė ir gebėjimai nepriklauso nuo to, ką jis prarado, o nuo to, ką jis išmoko ir su kuo susitaikė.

Skaityti daugiau

Kiekvienas žmogus nusipelnė pagarbos, nepaisant savo fizinių ar protinių gebėjimų.
Negalia – tai ne silpnybė, o tik vienas iš daugelio žmogaus bruožų. Žmonės su negalia susiduria su įvairiais iššūkiais kasdienybėje, tačiau tai nereiškia, kad jie yra mažiau vertingi ar pajėgūs.Visi žmonės turi teisę į orų gyvenimą, lygias galimybes ir draugišką aplinką. Tai apima teisę mokytis, dirbti, bendrauti, judėti viešose erdvėse ir būti visaverte visuomenės dalimi. Tik nuo mūsų priklauso, ar ta aplinka taps atvira ir supratinga.Gerbdami žmones su negalia, parodome, kad kiekvienas žmogus yra svarbus – nepaisant skirtumų. Įvairovė praturtina mūsų visuomenę, o empatija ir supratimas sukuria stipresnę, vieningesnę bendruomenę.

Skaityti daugiau

Ema piešinyje atskleidė požiūrį į negalią, pabrėždama svarbiausias vertybes-
empatiją, supratimą, toleranciją, pagarbą, draugystę. Kūrinys skatina priimti kiekvieną žmogų tokį, koks jis yra, ir rodo atjautą bei norą padėti kitiems.

Skaityti daugiau

Mano piešinys vaizduoja žaliuojantį gimtąjį kraštą, kuriame žmonės džiaugiasi gamta ir vieni kitais.
Žaluma simbolizuoja pagarbą, augimą ir bendrystę. Tarp žmonių – ir asmuo su negalia, kurį supa šviesūs, spalvingi žodžiai, reiškiantys gražią, pagarbią kalbą. Piešiniu noriu parodyti, kad pagarba prasideda nuo žodžių ir kad visi esame svarbūs.

Skaityti daugiau

Beno piešinys vaizduoja jo mokyklą – gražią, jaukią vietą, apsuptą žalios gamtos.
Piešinyje jaučiama draugystės ir pagarbos dvasia. Tai vieta, kur visi gali jaustis priimti, vertinami ir saugūs. Žalios spalvos simbolizuoja augimą ir harmoniją, o šviesūs tonai – gerumą ir atvirumą. Piešiniu Benas nori parodyti, kad pagarbi kalba ir geranoriškas bendravimas kuria šiltą, spalvingą pasaulį, kuriame gera mokytis ir būti kartu.

Skaityti daugiau

Šiame kūrinyje vaizduojama mergina, kurios plaukai virsta įvairiomis formomis, linijomis ir raštais.
Tai simbolizuoja mintis, idėjas ir žodžius, kurie kyla iš žmogaus galvos – iš mūsų mąstymo, iš to, kaip kalbame ir kaip matome pasaulį. Kiekvienas raštas skirtingas kaip ir žmonės: įvairūs, saviti, turintys savo istorijas. Piešiniu norėta parodyti, kad kalba yra mūsų minties atspindys: ji gali būti chaotiška ar harmoningai graži, gali žeisti arba kurti grožį. Pasirinkdami pagarbų žodyną, mes tarsi „piešiame“ gražesnį pasaulį – tokį, kuriame kiekvienas žmogus, nepaisant negalios ar skirtumų, yra priimamas ir vertinamas. Darbas skatina susimąstyti: kokias spalvas mūsų kalba prideda kitiems žmonėms? Ar ji suteikia jiems sparnus, ar atima drąsą skristi?

Skaityti daugiau

Aš norėjau savo piešiniu parodyti, kad mes visi esame skirtingi savo pomėgiais, išvaizda ir t.t,
bet nereikia pamiršti, kad esame vieningi ir niekas negali įžeidinėti kitų, ypač žmonių su negalia. Ji turi irgi turi jausmus ir teisę jaustis saugiai ir gerai saugiai savo aplinkoje.

Skaityti daugiau

Kalba – tai gyvas pasaulio kvėpavimas. Ji gimsta iš žmogaus minčių, auga kartu su jo balsu ir
niekada visiškai neišnyksta.
Net kai žodžiai sudega ant popieriaus, kai raidės virsta pelenais, jų prasmė lieka gyva mūsų viduje.
Apdegęs laikraštis simbolizuoja, kaip trapūs gali būti žodžiai – jie gali skaudinti, keisti, bet ir gydyti.
O iš sudegusių raidžių gimsta nauja kalba – tyli, bet stipri.
Ji primena, kad kalba yra žmogaus siela: net kai pasaulis tyli, ji vis tiek kalba per mus.

Skaityti daugiau

Šiame piešinyje matyti du ramentai, atremti į sieną. Iš pirmo žvilgsnio tai tik paprasti daiktai,bet iš tikrųjų jie slepia gilią prasmę. Ramentai – tai žmogaus atrama, kai kojos nebelaiko. Jie simbolizuoja stiprybę, ištvermę ir norą judėti į priekį, net kai gyvenimas tampa sunkus. Kai žmogus turi ramentus, tai nereiškia, kad jis silpnesnis – priešingai, tai rodo jo drąsą nepasiduoti. Kartais sveiki žmonės pamiršta, kad ramentai ar neįgaliojo vežimėlis nėra gėdos ženklas. Tai priemonės, kurios leidžia žmogui būti savarankiškam, keliauti, dirbti, gyventi taip, kaip ir visi kiti. Pagarba neįgaliesiems prasideda nuo mažų dalykų – nuo paprasto žvilgsnio be gailesčio, nuo šypsenos, nuo noro padėti, bet ne per prievartą. Svarbiausia – matyti žmogų, o ne jo negalią. Manau, kad kiekvienas žmogus, turintis negalią, yra tarsi tylus herojus. Jie kasdien kovoja su sunkumais, bet vis tiek eina pirmyn. Ramentai, pavaizduoti šiame piešinyje, man primena dvigubą stiprybę – vieną fizinę, kitą dvasinę. Jie stovi tvirtai, lyg liudytų žmogaus valią nepasiduoti. Mes visi turėtume išmokti daugiau pagarbos ir empatijos. Niekada nežinome, kada patys galime atsidurti tokioje situacijoje. Pagarba neįgaliesiems – tai pagarba žmogaus orumui, gyvenimui ir pastangoms. Visi esame žmonės, tik mūsų keliai skirtingi, bet kiekvienas vertas supratimo, šilumos ir pagarbos.

Skaityti daugiau

Neleisk mintims suktis galvoje automatiškai.
Keisk plokštelę ir galvok ką sakai. Piešinyje pavaizduota plokštelė spalvota, pakeitusi žmogaus mąstymą.

Skaityti daugiau

Šis piešinys puikiai atspindi pagarbą ir palaikymą žmonėms su negalia.
Žodis „Viltis“ centre simbolizuoja tikėjimą geresne ateitimi ir stiprybę, kurios reikia kiekvienam, susidūrusiam su iššūkiais. Saulė ir debesys viršuje primena, kad gyvenime būna ir šviesių, ir sunkesnių momentų, tačiau viltis visada išlieka. Kairėje esantis žmogus vežimėlyje ir dešinėje esantis žmogus su lazdele simbolizuoja įvairias negalias, o mažos detalės – vežimėlis, akiniai, ramentas – pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir vertas pagarbos. Šis piešinys ragina mus gerbti, suprasti ir palaikyti žmones su negalia, skatindamas lygybę ir įtrauktį visuomenėje.

Skaityti daugiau

Pagarba – tavo kalbos spalva

Šis mano piešinys – tai jautrus vizualinis pasakojimas apie pagarbą, orumą ir empatiją.
Trys vyro nespalvotai nupiešti portretai, perteikia žmogaus su negalia vidinį pasaulį. Nors linijos santūrios, jos kalba giliai – be žodžių, bet apie žodžius. Viršutinėje piešinio dalyje esantis užrašas „Pagarba“ (švelniai melsvos spalvos) kviečia sustoti ir pažvelgti į žmogų kaip į visavertį visuomenės narį. Žvilgsnis čia atviras, ramus – tarsi priminimas, kad pagarba prasideda nuo žvilgsnio, nuo būdo, kaip matome kitą žmogų ir jo pasaulį. Vidurinėje dalyje esantis portretas, pažymėtas žodžiu „Orumas“ (alyvinis tonas), atskleidžia žmogaus tvirtumą. Jis žiūri į tolį, o jo bruožuose juntamas pasididžiavimas – tylus, bet labai aiškus. Ši dalis simbolizuoja, kad žmogaus orumo neapibrėžia jo kūno galimybės ar ribos – jis slypi viduje ir turi būti gerbiamas visų. Apatinis portretas – „Empatija“ (švelni rausva) – yra tarsi emocinis piešinio centras. Jis šiltas, žmogiškas, kupinas jautrumo. Empatija čia tampa tiltu tarp žmonių – kvietimu išgirsti, suprasti, priimti. Apačioje esantis užrašas „Žmogus su negalia“ (žalios spalvos) sujungia visą kūrinį į vieną aiškią žinutę: pagarbūs žodžiai kuria pagarbų pasaulį. Šis pasirinktas terminas atspindi žmogaus vertę pirmiausia kaip asmens – o ne jo negalios. Kalba gali nešti pagarbą, o ne atskirtį. Kairėje esantis švelniai geltonas užrašas „Kalba keičia pasaulį“ sustiprina kūrinio prasmę – tai tarsi šūkis, išreikštas per meninę raišką. Jis ne tik papildo kompoziciją, bet ir tampa jungtimi tarp piešinio ir visuomeninės žinutės. Kūrinys atspindi konkurso „Pagarba – tavo kalbos spalva“ esmę -parodyti, kaip kalba gali tapti menine išraiška ir socialinės kaitos priemone. Piešinys kviečia žiūrovą ne tik pažvelgti į žmogų su negalia, bet ir permąstyti, kokiais žodžiais jį apibūdiname, kokį pasaulį kuriame kalbėdami. Tai ne tik meninė kompozicija – tai tiltas tarp žodžio ir vertybės, tarp kalbos ir žmogaus. Šiame darbe menas tampa pokalbiu apie pagarbą, o žodžiai – spalvomis, kurios keičia pasaulį.

Skaityti daugiau

Galbūt iš išvaizdos esame skirtingi, tačiau iš prigimties esame visi vienodi. Šiame piešinyje pavaizdavau dvi rankas. Jos abi siekia to pačio – lygybės. Piešinio centre esantis lygybės ženklas tarsi sujungia abi rankas. Jis primena, kad visi esame žmonės, turintys vienodą vertę. Tai labai svarbi žinutė šiandienos pasaulyje, kuriame dar dažnai matome diskriminaciją ir nelygybę. Nėra svarbu, kaip atrodome ar iš kur esame – kiekvienas nusipelnome pagarbos, supratimo ir teisingumo. Be to, šis piešinys skatina susimąstyti apie tai, kaip svarbu pastebėti nelygybę mūsų kasdienybėje. Kartais ji pasireiškia ne tik išvaizdoje bet ir galimybėse, požiūryje, netgi žodžiuose. Todėl labai svarbu mokėti priimti kitus ir išklausyti, net jei jų nuomonė ar patirtis skiriasi nuo mūsų. Piešinyje esančios rankos taip pat simbolizuoja ir skirtingus žmonių gyvenimo kelius, kurie vis dėlto susikerta ties tuo pačiu principu – lygybe. Lygybė nėra tik žodis ar simbolis, ji turi būti matoma mūsų veiksmuose: kai padedame kitam, kai stovime už tiesą, kai giname tuos, kurie negali apsiginti patys. Tokie paprasti, bet nuoširdūs veiksmai kuria pasaulį, kuriame kiekvienas jaučiasi svarbus. Nors pasaulyje dar yra daug neteisybės, reikia prisiminti,kad lygybė prasideda nuo mūsų širdžių. Jei kiekvienas žmogus padarys bent mažą žingsnį link supratimo ir pagarbos, pasaulis taps šviesesnis ir teisingesnis. Šitaip lygybė taps ne tik žodžiu ant popieriaus, bet ir gyva vertybe mūsų gyvenime.

Skaityti daugiau

Mane sudomino si jautri tema, bandziau isijausti i zmoniu su negalia busena,
bandziau suprasti kaip jie gyvena ir kokiais sunkumais susiduria, ka patiria. Dziaugiuosi mokslo isradimais, kad siuo laiku jau mokslas gali jiems padeti sukurtu sudetingus protezus kurie jiems gali palengvinti gyvenima, ypac zavi zmones, ju drasa, stiprybe. “Drasa gimsta tada, kai gyvenimas meta issuki.”

Skaityti daugiau

Žmonės su negalia yra kaip gėlės – kiekviena skirtinga, bet visos gražiai žydi.
Spalvos žmogaus gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jos įkvepia tolimesniam gyvenimui, ėjimui į priekį…Mes puikiai galime bendrauti ne tik žodžiais, bet ir spalvų kalba.

Skaityti daugiau

Kai išgirstame, kad žmogus turi negalią, tampa šiek nejauku.
Juk pats žodis „negalia“ gali sukelti įvairių minčių. Dažnai ir patys sutrinkame, o kaip bendrauti, o gal būt draugauti su tokiu žmogumi? Kartais pasitraukiame į kamputį ar liekame nuošalyje. Ir ne todėl, kad norime įžeisti, ar tas žmogus mums nepatinka. Šiame piešinyje nupešta mergina. Ji jauna, graži. Turi šeimą, draugų, svajonių. Ji drąsi, ji nebijo juokauti. Ji tokia, kaip ir daugelis tokio amžiaus merginų. Tik ji negali vaikščioti ir bėgioti. Tačiau ji puikiai juda su savo vežimėliu. Tai, ar tai būtų kliūtis draugystei? Man – NE. O kaip kitiems? Noriu visiems tiems, kuriems yra nedrąsu prieiti prie žmogaus, kuris negali vaikščioti, negali matyti, kalbėti, išdrįsti susidraugauti. Ir gal būt tai bus tai jūsų geriausias draugas.

Skaityti daugiau

Savo kūriniu “Pasaulio spalvos” norėjau palaikyti žmones su negalia. Paveikslo centre dvi draugės,
susikabinusios rankomis. Tai simbolizuoja : empatiją, supratimą ir vienybę nepaisant skirtumų. Aplink jas išdėstyti spalvingi įvairūs pomėgiai, kurie atspindi, kad kiekvienas gyvena savitame pasaulyje, tačiau bendravimas ir draugystė sujungia į vieną visumą.

Skaityti daugiau

Piešinys sukurtas mokinio su spec .poreikiais, (vidutinis intelekto sutrikimas), bet gebančio atkartoti kopijuoti jau matomus objektus.
Lukas mėgsta piešti ir yra matęs neregį gatvėje, supranta , kaip sunku gyventi tamsoje. Norėjo pavaizduoti neregį. Piešinys atliktas su ribota mokytojo pagalba, žiūrint video , kaip etapais vaizduojamas piešiamas žmogus.

Skaityti daugiau

Šiame piešinyje pavaizduota dėmėtoji gegūnė – subtili, bet tvirta laukinė orchidėja, auganti gamtoje.
Ji tampa simboliu mano piešinyje žmonių su negalia stiprybei, vilties ir žmogiškumo galiai. Gėlės šaknys, iš kurių ji kyla, žymi pagrindines vertybes, reikalingas žmogui su negalia: kantrybę, žmogiškumą, valią ir ištvermę. Iš jų gimsta stiebas – tai bendruomenė, kuri palaiko, padeda augti ir skleistis. Lapai, pažymėti dėmėmis, primena, kad kiekvieno žmogaus kelias unikalus, o skirtumai – tai grožio dalis, o ne trūkumas. Gėlės žiedynas, išsiskleidžiantis aukštyn, simbolizuoja lygias galimybes, įvairovę ir empatiją – vertybes, kurios leidžia visuomenei klestėti, kai priimame vieni kitus tokie, kokie esame. Viršuje žydinti gegūnė tampa vilties ženklu, rodančiu, kad net iš sunkumų gali išaugti grožis, jėga ir prasmingas gyvenimas. Piešinio viršuje esantis tekstas primena, kad stiprybė – tai gebėjimas atsilaikyti net tada, kai atrodo sunku. Šis kūrinys – jautrus priminimas, jog žmonės su negalia yra visuomenės dalis, turinti savitą grožį, vertybes ir stiprybę, kaip ir ši nuostabi gamtos gėlė – dėmėtoji gegūnė.

Skaityti daugiau

Piešinio tema parodo, kad pagarba pasireiškia ne tik veiksmais, bet ir tuo, kad kalbame su kitais.
Ši iliustracija moko, jog mandagūs, supratingi ir empatiški žodžiai kuria ryšį, o ne atskirtį. Kiekvienas žmogus, nepaisant skirtumų, yra vertas pagarbos, dėmesio ir lygybės. Piešinys moko, kad žodžiai turi galią – jie gali kurti draugystę, pasitikėjimą ir pagarbą. Svarbu kalbėti taip, kad mūsų kalba būtų kupina gerumo ir supratimo.

Skaityti daugiau

Meilė yra įvairi ir ji visiems skirtinga.
Kiekvienas, tai jaučia ir išsireiškia tokiu būdu kokiu gali.
Ar tai būtų padėti žmogui sunkioje padėtyje ar bandydi padaryti kito žmogaus kasdieninį gyvenimą bent truputėlį lengvesnį. Tokia veikla išreiškia jausmą, kurį kiekvienas žmogus nori kuo ilgiau jausti savyje – meile. Tikiuosi kiekvienas žmogus, bet kokoje padėtyje gali tą begalo šiltą jausmą pajausti ir patirti.

Skaityti daugiau

Manau žmonių su negalia problema yra labai svarbi.
Manau, kad vertinti žmones pagal jų fizinius gebėjimus yra neteisinga. Šis projektas labai svarbus, nes jis parodo, kad visi žmonės yra lygūs ir negalima skatinti patyčių, reikia vartoti teigiamus epitetus.

Skaityti daugiau

Reikia gerbti neįgalius žmones ir būti jiems draugiškiems, nes jie yra tokie patys visuomenės nariai kaip ir visi kiti.
Kiekvienas nusipelno pagarbos, supratimo ir galimybės jaustis priimtas. Draugiškumas ir pagarba padeda kurti stipresnę, vieningesnę bendruomenę.

Skaityti daugiau

Kalbėk su žmonėmis turinčius negalę taip pat, kaip su visais kitais – pagarbiai, draugiškai ir natūraliai.
Nesureikšmink jų negalios, nebūk gailestingas ar globėjiškas. Jei reikia pagalbos – pasiūlyk, bet neprimygtinai. Svarbiausia – mandagumas, empatija ir nuoširdumas.

Skaityti daugiau

Tai yra įkvepiantis vaizdas, švenčiantis neįgaliųjų sportą (paralimpinį sportą) ir parodantis,
kad sporto džiaugsmas ir konkurencija prieinami visiems, nepaisant fizinių iššūkių. Tai pasakojimas apie valią ir ryžtą.

Skaityti daugiau

Šis piešinys rodo, kad visi žmonės, nepaisant skirtumų ar negalios, yra vienodai vertingi.
Jame vaizduojama draugystė, pagarba ir supratimas – primenama, jog kiekvienas nusipelno lygių galimybių ir priėmimo.

Skaityti daugiau

Šis piešinys parodo, kad žmonių sveikata ir gerovė yra labai svarbios visiems – tiek vaikams, tiek senjorams, tiek žmonėms su negalia.
Jame pabrėžiama, jog reikia užtikrinti lygias galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus visoje Europos Sąjungoje, skatinti visuomenės rūpestį silpnesniais ir sudaryti sąlygas kiekvienam gyventi oriai bei sveikai.

Skaityti daugiau

Šis piešinys parodo, jog, kai turi negalią, tai nereiškia, kad gyvenimas turi “sustoti”, būti nuobodus.
Savo išskirtinumą galima matyti kaip stiprybę, galimybę išbandyti kažką naujo. Pliušinis žaisliukas vaizduoja aplamai visus žmones, turinčius negalią, neišskiriant nei suaugusiųjų, nei vaikų. Spalvos simbolizuoja tai, kad, net kai gyvenimas atrodo sunkus, visada yra dėl ko gyventi, o žodžiai, kad mes visada turime galvoti apie tai ką sakome, kai bendraujame su kitais.

Skaityti daugiau

Piešinyje Beatričė vaizduoja įtraukią ir pagarbą skatinančią aplinką, kurioje kiekvienas žmogus, nepaisant negalios, gali būti matomas ir vertinamas dėl savo asmenybės. Darbo motyvas – parodyti, kad negalia neturėtų būti kliūtis, o žodžiai gali kurti supratimą ir pagarbą. Kompozicija išsiskiria šiltomis spalvomis bei aiškiu simboliniu sprendimu, skatinančiu empatišką ir jautrų požiūrį į kitus.

Skaityti daugiau

Vidinė stiprybė
Piešinyje vaizduojamas žmogus vežimėlyje, sėdintis šiek tiek pasisukęs į šoną.
Jo laikysena rami, tačiau iš jo šešėlio (metamo ant sienos ar žemės) matyti stovinti, tvirta figūra — tarsi tas pats žmogus, tik be vežimėlio. Šis kontrastas simbolizuoja vidinę stiprybę, pasitikėjimą savimi ir dvasinę galią, kuri nepriklauso nuo kūno galimybių. Šešėlis rodo, kad negalia neapibrėžia žmogaus esmės – viduje jis toks pat stiprus, kaip ir visi kiti. Piešinys padarytas paprasto eskizo stiliumi – lyg pieštuku. Linijos švelnios, ne per tamsios, todėl galima būtų atsispausdinti ir apvedžioti ranka, pridėti detalių, foną ar spalvų.

Skaityti daugiau

Savo kūrinyje aš norėjau pavaizduoti tai, kad tik šviesių ir šiltų žodžių pagalba mes galime padėti savo draugams
ištrūkti iš patyčių šešėlio, kuris juos gali gaubti. Nesvarbu ar tas draugas yra vyras ar moteris, sveikas ar turi negalią, jis vis tiek yra tavo brangus draugas, kuris yra tau lygus.

Skaityti daugiau

Šiais laikais labai yra svarbi pagarba žmonėms, nes kaip gerbi tu, taip gerbia ir tave. Šis piešinys – tai kvietimas ugdyti pagarbą ir supratimą žmonėms su negalia nuo pat vaikystės. Tik nuo mažų dienų mokydami vaikus priimti kitokius, galime kurti atviresnę ir empatiškesnę visuomenę. Kūrinys skatina atsisakyti stigmatizavimo ir primena, kad svarbiausia yra pamatyti žmogų, o ne jo diagnozę.

Skaityti daugiau

Šio piešinio pagrindinė mintis buvo parodyti, kad žmogus, turintis negalią, nesiskiria nuo kitų.
Jis taip pat yra žmogus, gali siekti savo tikslų ir net pasiekti daugiau. Tokie žmonės dažnai labiau džiaugiasi gyvenimu ir jį vertina stipriau nei tie, kurie turi viską – rankas, kojas ir sveikatą.

Skaityti daugiau

Per daugelį metų žmonių žodynas susiformavo – jame galime rasti įvairiausių žodžių:
gražių, mandagių, tačiau vietoj jų žmonės dažnai vartoja įžeidžiančius. Yra tiek daug skirtingų žodžių, būdvardžių – tai kam naudoti bjaurius? Štai ir mano piešinio idėja: atplėšk iš savo žodyno netinkamus žodžius!

Skaityti daugiau