Baneris

Kalba – tai vienas galingiausių įrankių, formuojančių mūsų požiūrį į save ir kitus. Ji gali kurti atskirtį arba suartinti. Menkinančios, iš sovietmečio paveldėtos sąvokos, kaip „invalidas“, ar vėliau įprastas terminas „neįgalus“, ne tik žemina žmogaus orumą, bet gali prilygti diskriminacijai. Rinkdamiesi pagarbų žodyną, pavyzdžiui, „žmogus su negalia“, mes stipriname lygybę ir kuriame įtraukią aplinką visiems.

Siekdama skatinti pagarbų ir įtraukų kalbėjimą, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra tęsia 2024 m. pradėtą kampaniją „Laikas keisti plokštelę“ ir rengia nacionalinį moksleivių piešinių konkursą „Pagarba – tavo kalbos spalva“.

Piešinių konkursas kviečia vaikus ir jaunimą kūrybiškai pažvelgti į tai, kaip žodžiai kuria aplinką aplink mus. Konkurso tikslas – per meninę raišką formuoti naują visuomeninę normą: pagarbų, žmogaus orumą atitinkantį kalbėjimą apie žmones su negalia. Taip pat siekiama ugdyti empatiją, sąmoningumą ir skatinti diskusijas mokyklų bendruomenėse apie pagarbios kalbos svarbą.

Pagarbus bendravimas prasideda nuo tavęs. Kviečiame registruotis ir skleisti pagarbą, kuri keičia pasaulį!

Spustelėkite arba nuvilkite failą į šią sritį, kad jį įkeltumėte.
Checkboxes
Nacionalinio moksleivių piešinių konkurso
„Pagarba – tavo kalbos spalva"
NUOSTATAI


1. KONKURSO TEMA, DATA, RENGĖJAI
1.1. Nacionalinio moksleivių piešinių konkurso „Pagarba – tavo kalbos spalva“ (toliau – konkursas) darbų registracija vyks 2025 m. spalio 6 d. – lapkričio 9 d.
1.2. Konkurso tema: pagarba žmogui ir negaliai jautrios kalbos skatinimas.
1.3. Konkursą rengia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iniciatyva siekiama nacionaliniu mastu per meninę raišką formuoti naują visuomeninę normą: pagarbų, etišką, žmogaus orumą atitinkantį kalbėjimą apie žmones su negalia.
1.4. Konkursą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas.
1.5. Konkursas įgyvendinamas tęsiant 2024 m. pradėtą kampaniją „Laikas keisti plokštelę“, plėtojant jos vertybinį ir komunikacinį pagrindą. Pagarbi kalba ir bendravimas yra neatsiejama asmens orumo prielaida. Pagarba pasireiškia, visų pirma, tuo, kaip kalbama apie žmogų ir kaip su juo bendraujama.
1.6. Informaciją apie konkurso organizavimą ir eigą teikia konkurso komunikacijos specialistė Ernesta Razbadauskė, el.paštas: konkursas@keiskplokstele.lt, tel. +370 657 46474.

2. KONKURSO TIKSLAI

2.1. Konkursas skirtas atkreipti visuomenės dėmesį ir kūrybiškai bei įtraukiai per vizualinę raišką perteikti negaliai jautrios kalbos principus ir svarbą, ugdyti vaikų ir jaunimo pagarbą žmonėms su negalia bei skatinti visuomenę atsisakyti žeminančių ar diskriminuojančių sąvokų.
2.2. Konkursas apima šiuos tikslus:
• skatinti pagarbų ir įtrauktį stiprinantį kalbėjimą apie žmones su negalia;
• mažinti diskriminaciją ir stereotipus, susijusius su negalia;
• įtraukti vaikus, jaunimą, mokytojus ir bendruomenes į diskusiją apie kalbos formuojamą požiūrį;
• per meninę raišką ugdyti empatiją, sąmoningumą ir žmogaus teisių bei orumo kultūrą, keisti visuomenės nuostatas.

3. DALYVIAI IR DALYVAVIMO SĄLYGOS

3.1. Dalyvauti piešinių konkurse „Pagarba – tavo kalbos spalva“ kviečiami Lietuvos bendrojo ugdymo ir specialiųjų mokyklų įvairaus amžiaus mokiniai:
• pradinukai (1–4 klasės);
• pagrindinio ugdymo mokiniai (5–8 klasės);
• gimnazistai (9–12 klasės).
3.2. Konkurso dalyviai sutinka, kad jų pateikti darbai kartu su autoriaus vardu ir pavarde, mokykla, klase gali būti skelbiami viešai. Nepilnamečių konkurso dalyvių bus prašoma pateikti el. paštu tėvų (globėjų) sutikimą dalyvauti konkurse, publikuoti vaiko atvaizdą. Nesant tokio sutikimo, pateikti darbai galės būti viešai skelbiami, tačiau autoriaus vardas ir pavardė, atvaizdas – neskelbiami.
3.3. Jeigu pateiktas darbas bus nominuotas apdovanojimams, tačiau nebus pateiktas tėvų (globėjų) sutikimas, konkurso organizatoriai kreipsis į tėvus (globėjus) sutikimo dalyvauti konkurse. Negavus tokio sutikimo, darbo autorius nebus apdovanojamas, informacija apie jį nebus viešai skelbiama.
3.4. Visi asmens duomenys bus naudojami konkurso organizavimo tikslais ir nebus perduoti tretiesiems asmenims.
3.5. Konkursiniai darbai atliekami individualiai, tačiau kiekvienos mokyklos / mokytojų pateikiamų moksleivių darbų skaičius neribojamas.
3.6. Dalyvavimas konkurse nemokamas.

4. REIKALAVIMAI KONKURSINIAMS DARBAMS
4.1. Piešinys turi atspindėti konkurso temą ir idėją – pagarbą žmogui ir negaliai jautrios kalbos skatinimą.
4.2. Galima įvairi piešinių technika: pieštukai, dažai, skaitmeninė grafika ir kt.
4.3. Darbai konkursui pateikiami tik skaitmeniniu formatu, įkeliant juos elektroniniu būdu į tinklalapį www.keiskplokstele.lt
4.4. Konkursinio darbo skaitmeninė nuotrauka turi būti kokybiška: fotografuojama esant geram apšvietimui, matomas visas vaizdas, be šešėlių.
4.5. Minimalūs techniniai parametrai: JPG/PNG formatas, raiška ne mažiau kaip 3508×2480 px (pikselių).
4.6. Moksleivio konkursinį darbą gali pateikti pats autorius, vienas iš tėvų, mokytojas.
Pastaba: organizatoriai turi teisę paprašyti pakartotinai pateikti kokybiškesnę piešinio nuotrauką, jei darbą bus sudėtinga vertinti ar eksponuoti.

5. REGISTRACIJOS IR DARBŲ PATEIKIMO TVARKA

5.1. Registracija vyksta internetu tinklalapyje www.keiskplokstele.lt.
5.2. Pateikiant darbą registracijos formoje reikalinga nurodyti:
• autoriaus vardą ir pavardę;
• mokyklą, klasę ir amžių;
• vieno iš tėvų (globėjų) elektroninį pašto adresą (šiuo adresu bus siunčiamas prašymas pateikti sutikimą dėl vaiko dalyvavimo);
• autoriaus dailės mokytojo (ar kito dalyko mokytojo), paskatinusio dalyvauti konkurse, vardą ir pavardę (nebūtina nurodyti);
• darbą pateikiančio žmogaus elektroninio pašto kontaktus, nurodant, kas pateikia darbą: pats autorius, vienas iš tėvų (globėjų), mokytojas ar kt. (pastarąją informaciją nebūtina nurodyti).
• trumpą (iki 500 žodžių) komentarą, paaiškinantį piešinio idėją.
5.3. Darbų pateikimo laikotarpis: 2025 m. spalio 7 d. – lapkričio 9 d. (imtinai).
5.4. Prizinių vietų laureatų informavimas el. paštu apie rezultatus – 2025 m. lapkričio 17 d.

6. VERTINIMO KOMISIJA IR DARBŲ VERTINIMO KRITERIJAI

6.1. Dalyvių darbus vertina konkurso organizatorių sudaryta vertinimo komisija, kurioje yra septyni nariai: dailės, švietimo, žmogaus teisių, negalios tematikos ekspertai, Prezidentūros ir konkurso rengėjo atstovai.
6.2. Pagrindiniai vertinimo kriterijai:
6.2.1. Idėja (temos atskleidimas ir negaliai jautrios kalbos idėjos interpretacija).
6.2.2. Kūrybiškumas ir originalumas.
6.2.3. Kompozicija ir estetika.
6.2.4. Emocinis vaidmuo – ryšys su empatija, žmogaus teisių ir įtraukties principais.
6.3. Vertinimo komisija darbus vertina dešimties balų sistema, remdamasi visais aukščiau nurodytais kriterijais.
6.4. Komisija pasilieka teisę skirti ir papildomą nominaciją (-as).

7. LAUREATAI IR APDOVANOJIMŲ CEREMONIJA

7.1. Dalyviams bei jų mokytojams išsiunčiami skaitmeniniai konkurso organizatorių padėkos raštai.
7.2. Daugiausiai balų surinkusiems devyniems dalyviams (po tris kiekvienoje amžiaus grupėje) skiriamos I-III prizinės vietos. Jiems įteikiami konkurso dalyvio diplomai Lietuvos Respublikos Prezidento parašu.
7.3. Prizinių vietų laureatai taip pat apdovanojami organizatoriaus įsteigtais prizais.
7.4. 30 vertinimo komisijos geriausiai įvertintų darbų eksponuojami Prezidentūroje vyksiančiame apdovanojimų renginyje – konferencijoje.
7.5. Apdovanojimų renginys ir geriausių darbų paroda vyks 2025 m. gruodžio mėn. 3 d. 11.30 val. Kviečiami dalyvauti laureatai, jų mokytojai, tėvai, organizatoriai ir partnerių atstovai, žiniasklaida.
7.6. Renginyje numatyti oficialūs sveikinimai, dalyvių pasisakymai. Renginyje bus fotografuojama. Nuotraukos ir kita informacija – skelbiama viešai.


8. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8.1. Konkurso organizatoriai turi teisę konkursinius darbus eksponuoti viešai. Darbų pateikimas organizatoriams (dalyvavimas konkurse) laikomas autorių sutikimu su šia sąlyga.
8.2. Konkursui skirta informacija, registracija ir nuostatai talpinami svetainėje www.keiskplokstele.lt
8.3. Organizatoriai pasilieka teisę koreguoti nuostatus, apie tai informuodami dalyvius svetainėje.
8.4. Skundų dėl nugalėtojų paskelbimo konkurso organizatoriai nepriima, nenagrinėja ir vertinimo komisijos sprendimo nekeičia.

Apie projektą

Žodžio galia – milžiniška. Ji gali padėti kurti atvirą visuomenę arba nustumti tūkstančius žmonių į visuomenės paraštes. Prieš kelis dešimtmečius žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią, dar buvo įprasta vadinti invalidais. Tai – sovietinio diskriminacinio požiūrio, esą žmonės su negalia yra „mažiau verti“ ir „negali dirbti“, palikimas. Neretai į juos žiūrėta su perdėtu gailesčiu.

Visuomenei tampant sąmoningesnei ir jautresnei, įsitvirtino terminas „neįgalieji“. Tai – tarsi žingsnis teigiama kryptimi, tačiau jis nesprendžia pagrindinės problemos. Žmonės, turintys judėjimo, psichikos ar kitokių sutrikimų, visų pirma yra žmonės. Todėl svarbu pirmiausia juos vadinti žmonėmis, o ne apibrėžti jų tapatybę per negalią.

Tam tikrais atvejais menkinančių sąvokų vartojimas gali prilygti diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Todėl negaliai jautri kalba yra laikoma kovos su diskriminacija dėl negalios ir jos įsišaknijusiomis apraiškomis priemone. Svarbu, kad sąvokų peržiūrėjimo procesuose aktyviai dalyvautų patys asmenys su negalia ir jų organizacijos.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 71 proc. paminėjimų apie negalią viešojoje erdvėje vis dar yra nejautrūs arba žeidžiantys žmones su negalia. Tyrimo, kurį atliko žiniasklaidos stebėsenos bendrovė „Mediaskopas“, duomenys apėmė beveik 82 tūkst. publikacijų ir diskusijų laidų nuo 2019 metų. 2024-aisiais situacija yra pagerėjusi, bet vis dar daugiau nei pusė žodžių apie negalią yra nejautrūs bei žeidžiantys.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, siekdama sumažinti atskirtį tarp žmonių, pradeda iniciatyvą „Laikas keisti plokštelę“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti visuomenę su negaliai jautrios kalbos gairėmis ir skatinti naudoti negaliai jautrią kalbą. Tai padės sumažinti stigmatizaciją bei padidins visuomenės sąmoningumą apie žmonių su negalia teises ir orumą.

„Laikas keisti plokštelę“ svetainėje rasite patarimus ir Jungtinių Tautų 2019 metais parengtas bei Lietuvos kontekstui adaptuotas Negaliai jautrios kalbos gaires. Šios gairės padės pagarbiai bendrauti su žmonėmis su negalia, tinkamai įvardyti, minint juos kasdienėje kalboje, žiniasklaidos pranešimuose ar valstybinių institucijų dokumentuose. Jų laikymasis padės išvengti žodinės atskirties, kuri apsunkina ir  žmonių su negalia dalyvavimą aktyviame visuomenės gyvenime.

Taip pat svetainėje siūlomas įrankis skirtas patikrinti, ar straipsniuose ir dokumentuose vartojami terminai atitinka Negaliai jautrios kalbos gaires. Čia rasite paaiškinimus, kodėl vieni ar kiti terminai nevartotini ir pasiūlymus, kaip juos pakeisti.

Negaliai jautrios kalbos gairės

Kalbant apie asmenis su negalia, svarbu rinktis tinkamus žodžius. Vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos tikslų – skatinti pagarbą asmenų su negalia prigimtiniam orumui. Pagarbi kalba ir bendravimas yra neatsiejama asmens orumo prielaida. Kitaip tariant, pagarba išreiškiama visų pirma tuo, kaip kalbame apie žmogų ir kaip su juo (ja) bendraujame.

Tai, kaip mes kalbame apie žmones su negalia, atspindi mūsų požiūrį į šiuos žmones. Be to, kalba formuoja visuomenės nusistatymus – ypač švietimo įstaigose, žiniasklaidoje. Svarbu suprasti, kad tam tikrais atvejais menkinančių sąvokų vartojimas gali prilygti diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Todėl negaliai jautri kalba yra laikoma pagrindine kovos su diskriminacija dėl negalios ir jos įsišaknijusiomis apraiškomis priemone.

Naujienos

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjas dr. Alvydas Umbrasas
2025-10-30 - Naujienos Kalba, atskleidžianti požiūrį: ar mokame kalbėti pagarbiai apie žmogų su negalia

2024 m. rudenį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad nors 80 % gyventojų sako, jog stengiasi vartoti pagarbų žodyną, tik 13 % žino, kas yra negaliai jautrios kalbos gairės. Atrodo, noras keistis yra, bet žodžiai dar ne visada tą pasako.

Apie tai, ką mūsų kalba pasako apie mus pačius – apie pagarbą, vertybes ir kasdienius pasirinkimus, slypinčius žodžiuose – mintimis dalijasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija VLKK. Lietuvių kalbos dienos ir Nacionalinė švietimo agentūra atstovai.

Kiekvienas žodis turi galią. Nuo jo prasideda pagarba, o nuo pagarbos – visuomenė, kurioje norisi gyventi.

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Vainorienė Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/koks-siandien-musu-zodziu-svoris-mokytoja-irena-vainoriene-apie-pagarba-kalbai-ir-prasme-55-2549292?fbclid=IwY2xjawNwTY5leHRuA2FlbQIxMQABHp-pijpBS3_7G2_etvhdHVxzxG-Yum5XTNIxjLP5UJmh_XhsLNSVNVzF9fj6_aem_WCE57U99THkWfZjBo_ReoQ&utm_medium=copied Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/koks-siandien-musu-zodziu-svoris-mokytoja-irena-vainoriene-apie-pagarba-kalbai-ir-prasme-55-2549292?fbclid=IwY2xjawNwTY5leHRuA2FlbQIxMQABHp-pijpBS3_7G2_etvhdHVxzxG-Yum5XTNIxjLP5UJmh_XhsLNSVNVzF9fj6_aem_WCE57U99THkWfZjBo_ReoQ&utm_medium=copied
2025-10-30 - Naujienos Koks šiandien mūsų žodžių svoris? Mokytoja Irena Vainorienė apie pagarbią kalbą ir prasmę

Koks šiandien mūsų žodžių svoris?

Apie tai kalba „Metų mokytoja“, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Vainorienė, jau daugiau nei tris dešimtmečius ugdanti Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija mokinius. Jos pamokose kalba – ne tik taisyklinga, bet ir pagarbi, gebanti kurti ryšį, supratimą, žmogiškumą.

„Tik tas, kuris vertina save, gerbia ir kitus“, – sako mokytoja.

Interviu I. Vainorienė dalijasi mintimis apie tai, kaip kalba formuoja požiūrį į žmogų su negalia, kodėl pagarba prasideda nuo savivertės ir kaip žodžiai tampa įrankiu kurti atviresnę, jautresnę visuomenę.

„Kalbėti galime ne tik žodžiais, bet ir vaizdais“, – primena mokytoja.

2025-10-21 - Naujienos Pagarbi kalba – kelias į įtraukią visuomenę

Kodėl sąmoningas žodžių pasirinkimas būtinas vaikų savivertei? Kalba – tai vienas galingiausių įrankių, formuojančių mūsų požiūrį į save ir kitus. Ji gali kurti atskirtį arba suartinti. Rinkdamiesi pagarbų žodyną, pavyzdžiui, „žmogus su negalia“, mes stipriname lygybę ir kuriame įtraukią aplinką visiems. Apie šią esminę idėją – kaip sąmoningas žodžių pasirinkimas virsta kasdiene pagarba – kalba