Baneris

Sveikiname konkurso „Pagarba – tavo kalbos spalva“ laureatus!

Konkurse sulaukėme net 494 moksleivių darbų iš visos Lietuvos – nuo drąsių spalvų interpretacijų iki jautrių istorijų apie pagarbą, empatiją ir kalbos galią.

Kiekvienas darbas atspindėjo autentišką dalyvių matymą negaliai jautrios kalbos tema ir kūrybiškumą. Kiekvienas piešinys, kiekviena spalva ir kiekvienas dalyvio pasakojimas prisidėjo prie pokyčio, augindamas jautresnę, stipresnę ir įtraukesnę bendruomenę.

Konkursinių darbų vertinime dalyvavo dailės, švietimo, žmogaus teisių, negalios tematikos ekspertai, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovai. Skirtingų sričių profesionalai darbus vertino atsižvelgdami į šiuos kriterijus:

  • Idėja – temos atskleidimas ir negaliai jautrios kalbos idėjos interpretacija.
  • Kūrybiškumas ir originalumas – savitas požiūris, unikalaus sprendimo paieška.
  • Kompozicija ir estetika – vizualinė struktūra, spalvų dermė, atlikimo kokybė.
  • Emocinis vaidmuo – empatijos, žmogaus teisių ir įtraukties principų atspindėjimas, žinutės jautrumas ir poveikis.

Skelbiame konkurso laureatus:

1-4 kl.

1. Kipras Kontvainis, 3 kl.
Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija

Blogi, skaudūs žodžiai žmogų paverčia liūdnu ir tarsi nematomu, o gražūs žodžiai gali sugrąžinti gyvenimo spalvas.

2. Nojus Peseckis, 3 kl.
Šiaulių r. Kairių jungtinė mokykla

Nojus labai vertina draugystę. Savo piešinyje jis suburia draugus ir žmonių skirtumus puošia gėlėmis. Nojus norėtų, kad ir kalbėdami vartotume žodžius, kaip dovanodami gėles.

3. Emerita Drobotaitė, 1 kl.
Mažeikių „Žiburėlio“ pradinė mokykla

Žodžiai iš širdies į širdį. Didelė širdis, iš kurios sklinda žodžiai: Ačiū, Labas, Padėsiu, Drauge, Galiu, Myliu, Suprantu… Kiekvienas žodis tarsi vaivorykštė. Širdis jungia tiltas, kuris simbolizuoja susikalbėjimą.

5-8 kl.

1. Bernardas Matvejevas, 5 kl.
Šilalės meno mokykla

Vaikai bendrauja su negalią turinčiais draugais spalvų kalba. Bendri tapybos darbai įkvepia kilniems tikslams, nesvarbu kuo pieši – koja, ranka ar burna.

2. Neli Chakimova, 5 kl.
Šilalės meno mokykla

Visi galime šypsotis ir žaisti, kokie bebūtumėm. Negalia negali vaikams trukdyti bendrauti. Vienybė, pagarba ir nuoširdumas padeda žmonėms bendrauti. Tai suteikia daug spalvų gyvenime.

3. Toma Batrytė, 8 kl.
Alytaus Piliakalnio progimnazija

Šiame piešinyje vaizduojamas žmogus, sėdintis ant žemės, apsuptas vidinio chaoso. Iš jo galvos tarsi kyla sūkurys iš žodžių, minčių ir emocijų – tai simbolizuoja vidinį pasaulį, kurio dažnai nemato kiti.

Skaityti daugiau

9-12 kl.

1. Liepa Jucevičiūtė, 11 kl.
Vilniaus Žemynos gimnazija

Paveikslo tema apie pagarbą žmonėms, vieni kitų palaikymą, stiprybę esant drauge. Susikibusios rankos simbolizuoja bendrystę, palaikymą.

Skaityti daugiau

 

2. Rugilė Dambrauskaitė, 11 kl.
Marijampolės profesinio rengimo centras

Gestų simfonija. Šis piešinys – tai kalba be žodžių. Rankų gestai tampa tyliais balsais, kurie pasakoja, jaučia ir jungia. Čia menas kalba per judesį, o tyla tampa prasmingu dialogu.

3. Eva Degutytė, 11 kl.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija

Kalbėk su žmonėmis, turinčiais negalią, taip pat, kaip su visais kitais – pagarbiai, draugiškai ir natūraliai. Nesureikšmink jų negalios, nebūk gailestingas ar globėjiškas. Jei reikia pagalbos – pasiūlyk, bet neprimygtinai. Svarbiausia – mandagumas, empatija ir nuoširdumas.

30 daugiausia komisijos balsų surinkusių darbų, kurie gruodžio 3 d. – bus eksponuojami renginyje Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje:

1-4 kl.
Kipras Kontvainis, 3 kl., Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija

Nojus Peseckis, 3 kl., Kairių (Šiaulių r.) jungtinė mokykla

Emerita Drobotaitė, 1 kl., Mažeikių „Žiburėlio“ pradinė mokykla

Domantas Petkūnas, 2 kl., Ukmergės Senamiesčio progimnazija

Karolina Bikulčiūtė, 1 kl., Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centras

Vesta Sakalauskaitė, 2 kl., Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, Šilalės meno mokykla

Kamilė Macaitytė, 3 kl., Nemakščių (Raseinių r.) Martyno Mažvydo gimnazija

Benas Valerii Sagaidak, 2 kl., Šiaulių Zoknių progimnazija

Gabrielė Vasiliauskaitė, 4 kl., Vilniaus Senvagės gimnazija

Rugilė Kairytė, 1 kl., Akademijos (Kėdainių r.) gimnazija

5-8 kl.
Bernardas Matvejevas, 5 kl., Šilalės meno mokykla

Neli Chakimova, 5 kl., Šilalės meno mokykla

Toma Batrytė, 8 kl., Alytaus Piliakalnio progimnazija

Mantvydas Kamarūnas, 7 kl., Kauno Milikonių progimnazija

Saulė Dubauskaitė, 7 kl., Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla specialiojo ugdymo skyrius-daugiafunkcis centras

Lėja Mikalajūnaitė, 5 kl., Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija

Emilis Slušnys, 8 kl., Telšių „Atžalyno“ progimnazija

Kamilė Šimutytė, 5 kl., Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija

Gustė Dūdaitė, 5 kl., Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija

Sandra Gotoveckytė, 8 kl., Kauno Milikonių progimnazija

9-12 kl.
Liepa Jucevičiūtė, 11 kl., Vilniaus Žemynos gimnazija

Rugilė Dambrauskaitė, 11 kl., Marijampolės profesinio rengimo centras

Eva Degutytė, 11 kl., Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija

Dalia Lotorevičiūtė, 12 kl., Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija

Urtė Pabrėžaitė, 10 kl., Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija

Gabija Vilčikauskytė, 10 kl., Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcis centras, dizaino studija „Magija“

Džesika Ambraziūnaitė, 10 kl., Biržų „Saulės“ gimnazija

Džiugė Juškevičiūtė, 10 kl., Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija

Patricija Petrovskytė, 11 kl., Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija

Birutė Venslavičiūtė, 11 kl., Vilniaus Žirmūnų gimnazija

Ačiū visiems dalyvavusiems!

Nuoširdžiai dėkojame moksleiviams, mokytojams ir ugdymo įstaigoms už aktyvų įsitraukimą bei iniciatyvos palaikymą. Jūsų bendras indėlis stiprina pagarbią ir įtraukią kultūrą mūsų visuomenėje.

Visus konkurse dalyvavusius darbus galite peržiūrėti čia: GALERIJA

Apie projektą

Žodžio galia – milžiniška. Ji gali padėti kurti atvirą visuomenę arba nustumti tūkstančius žmonių į visuomenės paraštes. Prieš kelis dešimtmečius žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią, dar buvo įprasta vadinti invalidais. Tai – sovietinio diskriminacinio požiūrio, esą žmonės su negalia yra „mažiau verti“ ir „negali dirbti“, palikimas. Neretai į juos žiūrėta su perdėtu gailesčiu.

Visuomenei tampant sąmoningesnei ir jautresnei, įsitvirtino terminas „neįgalieji“. Tai – tarsi žingsnis teigiama kryptimi, tačiau jis nesprendžia pagrindinės problemos. Žmonės, turintys judėjimo, psichikos ar kitokių sutrikimų, visų pirma yra žmonės. Todėl svarbu pirmiausia juos vadinti žmonėmis, o ne apibrėžti jų tapatybę per negalią.

Tam tikrais atvejais menkinančių sąvokų vartojimas gali prilygti diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Todėl negaliai jautri kalba yra laikoma kovos su diskriminacija dėl negalios ir jos įsišaknijusiomis apraiškomis priemone. Svarbu, kad sąvokų peržiūrėjimo procesuose aktyviai dalyvautų patys asmenys su negalia ir jų organizacijos.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 71 proc. paminėjimų apie negalią viešojoje erdvėje vis dar yra nejautrūs arba žeidžiantys žmones su negalia. Tyrimo, kurį atliko žiniasklaidos stebėsenos bendrovė „Mediaskopas“, duomenys apėmė beveik 82 tūkst. publikacijų ir diskusijų laidų nuo 2019 metų. 2024-aisiais situacija yra pagerėjusi, bet vis dar daugiau nei pusė žodžių apie negalią yra nejautrūs bei žeidžiantys.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, siekdama sumažinti atskirtį tarp žmonių, pradeda iniciatyvą „Laikas keisti plokštelę“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti visuomenę su negaliai jautrios kalbos gairėmis ir skatinti naudoti negaliai jautrią kalbą. Tai padės sumažinti stigmatizaciją bei padidins visuomenės sąmoningumą apie žmonių su negalia teises ir orumą.

„Laikas keisti plokštelę“ svetainėje rasite patarimus ir Jungtinių Tautų 2019 metais parengtas bei Lietuvos kontekstui adaptuotas Negaliai jautrios kalbos gaires. Šios gairės padės pagarbiai bendrauti su žmonėmis su negalia, tinkamai įvardyti, minint juos kasdienėje kalboje, žiniasklaidos pranešimuose ar valstybinių institucijų dokumentuose. Jų laikymasis padės išvengti žodinės atskirties, kuri apsunkina ir  žmonių su negalia dalyvavimą aktyviame visuomenės gyvenime.

Taip pat svetainėje siūlomas įrankis skirtas patikrinti, ar straipsniuose ir dokumentuose vartojami terminai atitinka Negaliai jautrios kalbos gaires. Čia rasite paaiškinimus, kodėl vieni ar kiti terminai nevartotini ir pasiūlymus, kaip juos pakeisti.

Negaliai jautrios kalbos gairės

Kalbant apie asmenis su negalia, svarbu rinktis tinkamus žodžius. Vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos tikslų – skatinti pagarbą asmenų su negalia prigimtiniam orumui. Pagarbi kalba ir bendravimas yra neatsiejama asmens orumo prielaida. Kitaip tariant, pagarba išreiškiama visų pirma tuo, kaip kalbame apie žmogų ir kaip su juo (ja) bendraujame.

Tai, kaip mes kalbame apie žmones su negalia, atspindi mūsų požiūrį į šiuos žmones. Be to, kalba formuoja visuomenės nusistatymus – ypač švietimo įstaigose, žiniasklaidoje. Svarbu suprasti, kad tam tikrais atvejais menkinančių sąvokų vartojimas gali prilygti diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Todėl negaliai jautri kalba yra laikoma pagrindine kovos su diskriminacija dėl negalios ir jos įsišaknijusiomis apraiškomis priemone.

Naujienos

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjas dr. Alvydas Umbrasas
2025-10-30 - Naujienos Kalba, atskleidžianti požiūrį: ar mokame kalbėti pagarbiai apie žmogų su negalia

2024 m. rudenį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad nors 80 % gyventojų sako, jog stengiasi vartoti pagarbų žodyną, tik 13 % žino, kas yra negaliai jautrios kalbos gairės. Atrodo, noras keistis yra, bet žodžiai dar ne visada tą pasako.

Apie tai, ką mūsų kalba pasako apie mus pačius – apie pagarbą, vertybes ir kasdienius pasirinkimus, slypinčius žodžiuose – mintimis dalijasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija VLKK. Lietuvių kalbos dienos ir Nacionalinė švietimo agentūra atstovai.

Kiekvienas žodis turi galią. Nuo jo prasideda pagarba, o nuo pagarbos – visuomenė, kurioje norisi gyventi.

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Vainorienė Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/koks-siandien-musu-zodziu-svoris-mokytoja-irena-vainoriene-apie-pagarba-kalbai-ir-prasme-55-2549292?fbclid=IwY2xjawNwTY5leHRuA2FlbQIxMQABHp-pijpBS3_7G2_etvhdHVxzxG-Yum5XTNIxjLP5UJmh_XhsLNSVNVzF9fj6_aem_WCE57U99THkWfZjBo_ReoQ&utm_medium=copied Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/koks-siandien-musu-zodziu-svoris-mokytoja-irena-vainoriene-apie-pagarba-kalbai-ir-prasme-55-2549292?fbclid=IwY2xjawNwTY5leHRuA2FlbQIxMQABHp-pijpBS3_7G2_etvhdHVxzxG-Yum5XTNIxjLP5UJmh_XhsLNSVNVzF9fj6_aem_WCE57U99THkWfZjBo_ReoQ&utm_medium=copied
2025-10-30 - Naujienos Koks šiandien mūsų žodžių svoris? Mokytoja Irena Vainorienė apie pagarbią kalbą ir prasmę

Koks šiandien mūsų žodžių svoris?

Apie tai kalba „Metų mokytoja“, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Vainorienė, jau daugiau nei tris dešimtmečius ugdanti Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija mokinius. Jos pamokose kalba – ne tik taisyklinga, bet ir pagarbi, gebanti kurti ryšį, supratimą, žmogiškumą.

„Tik tas, kuris vertina save, gerbia ir kitus“, – sako mokytoja.

Interviu I. Vainorienė dalijasi mintimis apie tai, kaip kalba formuoja požiūrį į žmogų su negalia, kodėl pagarba prasideda nuo savivertės ir kaip žodžiai tampa įrankiu kurti atviresnę, jautresnę visuomenę.

„Kalbėti galime ne tik žodžiais, bet ir vaizdais“, – primena mokytoja.

2025-10-21 - Naujienos Pagarbi kalba – kelias į įtraukią visuomenę

Kodėl sąmoningas žodžių pasirinkimas būtinas vaikų savivertei? Kalba – tai vienas galingiausių įrankių, formuojančių mūsų požiūrį į save ir kitus. Ji gali kurti atskirtį arba suartinti. Rinkdamiesi pagarbų žodyną, pavyzdžiui, „žmogus su negalia“, mes stipriname lygybę ir kuriame įtraukią aplinką visiems. Apie šią esminę idėją – kaip sąmoningas žodžių pasirinkimas virsta kasdiene pagarba – kalba