Naujienos

Ar kada pagalvojote, kaip mūsų žodžiai gali formuoti požiūrį į žmones su negalia?

Paveikslėlyje vaizduojami du vyrai. Vienas jų, judantis vežimėliu, dėvi oranžinį megztinį ir mėlynus džinsus. Kitas vyras, vilkintis dryžuotus, raudonai baltus marškinėlius, sėdi ant sofos priešais jį. Vyras ant sofos klausia: „Vadinasi, tu gyveni įkalintas vežimėlyje?“ Vyras, judantis vėžimėliu atsako: „O tu gyveni įkalintas kelnėse?“

Tokios frazės kaip „įkalintas vežimėlyje“ ar „prikaustytas prie vežimėlio“ gali atrodyti nekaltai, tačiau jos parodo klaidingą ir diskriminuojantį požiūrį, kuris negalią apibūdina tik kaip apribojimą ar bausmę, o ne kaip žmogaus gyvenimo dalį, kuri reikalauja aplinkos pritaikymo ir aplinkinių supratingumo. Tiesa ta, kad vežimėlis arba rateliai suteikia laisvę judėti ir savarankiškumą.

Rinkdamiesi pagarbią kalbą, pabrėžiame žmogų, o ne jo negalią. Tad vietoje „įkalintas vežimėlyje“, sakykime „žmogus, naudojantis vežimėlį“ ar „žmogus, judantis vežimėliu / rateliais“.

Vartokime negaliai jautrią kalbą ir kartu kurkime visuomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi gerbiamas ir vertinamas! Prisijunkite prie mūsų kampanijos „Laikas keisti plokštelę“ ir prisidėkite prie negaliai jautrios kalbos sklaidos!