Frazė „senatvinė demencija“ stiprina klaidingą nuostatą
Demencija nėra viena konkreti liga. Tai yra dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos sukeltas sindromas, kuris paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis ir pasirūpinti savimi. Kiekvienas asmuo, turintis demenciją, šią būklę išgyvena individualiai. Tam, kad žmogus, turintis demencijos sindromą, kuo ilgiau galėtų pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, yra būtina jo(s) situaciją matyti iš asmenų su negalia teisių perspektyvos.
Kalbant apie asmenis, turinčius demenciją, svarbu laikytis negaliai jautrios kalbos principų.
Vartokite frazes, pavyzdžiui, „asmuo, turintis demenciją“ arba „asmuo, turintis demencijos diagnozę“, vietoj tokių apibūdinimų kaip „demencijos ligonis“ ar „demencijos auka“.
Taip pat Lietuvoje vis dar vartojami atgyvenę žodžiai, susiję su demencija: „senatvinė demencija“, „senatvinė silpnaprotystė“ ir kt. Šios sąvokos ne tik žeidžia šių asmenų orumą, bet ir stiprina klaidingą nuostatą, kad demencija yra įprasto senėjimo dalis, o tai turi neigiamą poveikį su demencija susiduriančių šeimų gerovei, pagalbos ir paramos joms teikimui, šių asmenų galimybėms atstovauti sau.
Pagarbi kalba padeda išvengti stigmatizacijos ir užtikrina, kad asmenys, turintys demenciją, jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais. Prisijunkite prie mūsų kampanijos „Laikas keisti plokštelę“ ir prisidėkite prie negaliai jautrios kalbos sklaidos!
