Naujienos

Foto: BNS

Vaida Račkauskaitė, LRT.lt

Spalio 10 dieną buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kurios tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą su psichikos sveikata susijusiomis temomis. Šiame kontekste tampa svarbu atkreipti dėmesį, kaip mes viešai kalbame apie asmenis su negalia.

Rinkimų kampanijos laikotarpiu vykstant debatams buvo pastebėta, kad politikai, diskutuodami švietimo temomis, neretai vartoja nejautrią, įžeidžią ir diskriminacinę negaliai retoriką. Skamba tokios frazės kaip „psichinė“ ar „protinė“ negalia, „specialieji poreikiai“, kurios, anot žmonių su negalia teisių specialistų, nėra rekomenduotinos vartoti. Pašnekovai tiki – tai, kaip kalbame apie vieni kitus, kokį žodyną pasirenkame vartoti viešojoje erdvėje, daro didelę įtaką visuomenės nuostatoms ir jų pokyčiams.

Žeidžia globėjiškas požiūris ir herojaus naratyvas

Anot Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės Eglės Čaplikienės, viešojoje erdvėje išties galima išgirsti daug įžeidžiančių, globėjiškų ar net sensacingų frazių apie žmones su negalia. Tokia viešoji kalba, kaip teigia asmenų su negalia teisių specialistė, gali įžeisti įvairiais būdais: nuo perdėtų globėjiškų terminų ar sušvelninimo iki herojiškumo išaukštinimo.

„Dažnai išsprūsta globėjiški terminai, tokie kaip „ligoniukas“, „neįgaliukas“ ar „autistukas“. Kitą kartą įvardijant negalią bandoma ją kiek įmanoma labiau sušvelninti, vartojant tokius pasakymus: „skirtingų gebėjimų“, „įvairių poreikių“, „ypatingi“ žmonės. Arba būna, kad įspūdis sustiprinamas, kai sakome „palaužtas negalios“, „prikaustytas prie vežimėlio“, „įkalintas“. Tai tikslios reikšmės neturintys perdėti žodžiai. Vietoj to galima sakyti „žmogus, turintis judėjimo negalią“ ar „judantis vežimėliu“.

Dar svarbu paminėti, kad negalia paverčiama sensacija, mėgstama dramatizuoti, kai sakoma „turintis supergalių“. O žmonės juk daro paprastus dalykus – dirba, mokosi, eina į parduotuvę, tai irgi nereikia pernelyg heroizuoti – žmonės jaučiasi nejaukiai, kai taip daroma“, – apie tai, kas gali įžeisti, pasakoja direktorė.

Autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasada“ vadovė Klementina Gruzdienė teigia, jog negaliai jautrios kalbos vartojimas nėra skirtas vien tik tam, kad žmonės neįsižeistų. Pirmiausia, negaliai jautri kalba yra sauganti žmonių su negalia orumą, pagarbą ir teises.

„Kai kurie žodžiai savo prigimtimi yra gražūs, pavyzdžiui, tėveliai, mamytės. Bet atitinkamos sąvokos signalizuoja santykio nehorizontalumą, menkinimą, globėjišką požiūrį. Kad ir tas pats tėvelių pavyzdys. Arba, tarkime, atrodo labai gražu kalbėti apie herojus, ypatingas galias, specialius poreikius, bet kokią žinią tai transliuoja? Kad pernelyg maži lūkesčiai asmenims su negalia, jų bet koks pasiekimas yra išaukštinamas. Būtent jautri negaliai kalba atkreipia į tai dėmesį“, – sako pašnekovė.

Anot K. Gruzdienės, reikia saugoti žmonių su negalia teises, pradedant nuo įsisąmoninimo, kad pirmiausia jie yra žmonės, o tik tada žmonės, turintys ypatumą. Čia kalba atlieka reikšmingą rolę.

„Pirmiausia turime matyti žmogų, o tik tada jo ypatumą. Dabar vyraujanti kalba akcentuoja negalią – ta pati sąvoka „neįgalusis“. Ne tai, kad sakome žmogus su negalia, o „neįgalusis“. Jo ypatybė svarbiau už žmogaus prigimtį. Būtent todėl reikia atkreipti dėmesį, koks žodynas vartojamas“, – apie negaliai jautrios kalbos svarbą kalbėjo autizmo paramos fondo vadovė.

Kalba lemia nuostatas ar nuostatos – kalbą

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentės Indrės Širvinskaitės, kalba, girdima viešojoje erdvėje, atspindi reikšmes ir sampratas, kurias turime apie žmones su negalia, ir formuoja tam tikrą neigiamą visuomenės poziciją – visuomenė bauginama, priešinami kiti asmenys ir žmonės su negalia.

„Galime dažniau aptikti neapykantos atvejų, kai žmonės pradeda jaustis nesaugiai visuomenėje, kadangi asmenys su negalia iškeliami kaip grėsmė, prieš kurią reikia kovoti. Žmogaus su negalia įvaizdžiai yra labai svarbūs ir daro tiesioginę įtaką tam, kaip jie įtraukiami į mūsų visuomenę, kokias teises turi. Tokie pareiškimai gali turėti neigiamą įtaką žmonių su negalia teisėms ir savijautai“, – komentuoja pašnekovė.

Tačiau K. Gruzdienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad sunku pasakyti, ar žmonių su negalia diskriminacija yra viešojoje erdvėje vartojamos nejautrios kalbos rezultatas, ar priežastis.

„Sunku suprasti, ar į žmones su negalia žvelgiame neigiamai, nes taip pavadiname, ar dėl to, kad pirma diskriminuojame ir dėl to vadiname. Niekas nesusimąsto, kad yra diskriminacinis elementas, kai vyksta diskusijos ar derybos ir įvardijamos diskusijos pusės: tarkime, švietimo bendruomenės atstovai, administracija ir „tėveliai“. Tai šiame kontekste, jei kalbame apie įtraukųjį švietimą arba mokinius su negalia, tai į tėvelius žvelgiama kaip į reikalaujančius globos, ypatingo švelnumo. Tad neaišku, ar pirma eina kalba, ar nuostata“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.

Kita vertus, kaip teigia E. Čaplikienė, dažnai įžeidžiantys žodžiai tiek iš politikų ar įžymių asmenybių, tiek eilinių žmonių lūpų vartojami ne „iš blogos valios“, o dėl vyraujančių stereotipų, nežinojimo ir švietimo trūkumo.

„Mes vertintumėme, kad galbūt visuomenėje trūksta švietimo. Nes kartais žmogui tiesiog išsprūsta arba jis vartoja tam tikrus žodžius dėl stereotipų. Pavyzdžiui, neveikianti ar nefunkcionuojanti sistema neretai vadinama „neįgalia sistema“. Žmonės nepagalvoja, kad tai gali skambėti diskriminuojamai“, – įvardija pašnekovė.

Situacija gerėja: kalba teisės aktuose ir žiniasklaidoje tampa jautresnė

Įvertindama situaciją, E. Čaplikienė mini Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vykdomas apklausas ir kampanijas. Atlikta Lietuvos žmonių nuomonės apklausa kampanijos „Laikas keisti plokštelę“ pradžioje bei bus atlikta pabaigoje, siekiant pažiūrėti, ar visuomenės nuomonė žmonių su negalia atžvilgiu pasikeitė. Taip pat vykdyta ir žiniasklaidos stebėsena – išanalizuota apie 82 000 publikacijų ir diskusijų nuo 2019 metų. Analize nustatyta, kad beveik 81 proc. publikacijų vartoja negaliai nejautrią kalbą.

Tačiau I. Širvinskaitė pastebi, kad Lietuvoje situacija gerėja tiek visuomenės nuostatų žmonių su negalia, tiek negaliai jautrios kalbos vartojimo kasdieniame gyvenime bei oficialiuose dokumentuose, teisės aktuose, atžvilgiu. Ypač daug įtakos tam turėjo bendradarbiavimas su žmonių su negalia bendruomenėmis dėl vartotinų ir nevartotinų sąvokų.

„Reikia prisiminti, kad Lietuvoje turime sovietinės okupacijos patirtį ir tai padarė įtaką sąvokų vartojimui, ypač kalbant apie žmones su negalia. Ilgą laiką klausimai apie vartotinus terminus buvo neatsakyti, tad buvo labai svarbus momentas, kai susėdome su bendruomenėmis diskutuoti, kurie žodžiai turi neigiamą prasmę ir iš kur tai ateina. Kaip tikėtasi, dauguma įžeidžiančią prasmę turinčių žodžių ateina iš sovietmečio“, – apie negaliai jautrios kalbos gairių formavimo procesą pasakoja I. Širvinskaitė.

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė taip pat akcentuoja reikšmingus pokyčius teisės aktuose bei žiniasklaidoje. Pastaroji kur kas atsakingiau vartoja žodžius, o teisės aktuose žodynas keitėsi į teigiamą pusę.

„Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo asmens su negalia apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įvedė naują, pagarbų žodyną, kad yra asmuo su negalia, o ne „neįgalusis“. Reikia pasidžiaugti, kad visuomenė keičiasi ir negalios kalbos vartojimas vis labiau pagarbus bent oficialiuose tekstuose. Visgi turime keletą išimčių ir viena jų – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ten naudojamas vis dar labai diskriminuojantis žodis“, – įvertino pašnekovė.

Asmenų su negalia teisių apsaugos specialistės: svarbus įprotis ir švietimas

Tuo tarpu I. Širvinskaitė pabrėžia įpročio svarbą – susitarus dėl kalbos vartojimo standarto, keisis ir visuomenės nuostatos – tai, kaip suprantame, priimame ir vertiname asmenis su negalia.

„Labai svarbus momentas, ar žmones su negalia matome kaip globos objektus, ar kaip asmenis, kurie turi savo teises ir turėtų būti gerbiami. Kai susiformuoja įprotis vartoti negaliai jautrią kalbą, diskriminaciniai žodžiai tampa atgyvena, tad net liežuvis nebeapsiverčia jų sakyti. Dažniau vartojant pagarbius žodžius didėja tikimybė, kad tą žodyną perims ir visuomenė. Čia reikšminga rolė tenka žiniasklaidai, taip pat institucijoms, kad teisės aktuose naudotų kiek įmanoma pagarbesnius žodžius“, – teigia Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.

Anot E. Čaplikienės, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra jau įgyvendina iniciatyvas, kurios gali padėti keisti kalbos vartojimą ir su juo susijusius įpročius.

„Yra parengtos negaliai jautrios kalbos gairės, kurias galima rasti internete. Ten yra tokia lentelė, kokį žodį į ką galima pakeisti, kaip reikėtų sakyti. Taip pat turime svetainę: keiskplokstele.lt, kur galima rasti „Google“ vertėjo principą atitinkančią funkciją – jei nežinai, kokią frazę vartoti, rašai ją ir šalia bus taisyklingas vartojimas. Žmonės turi pradėti galvoti, stebėti save ir tie įpročiai pasikeis“, – pasakoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė.

Pašnekovė sutinka – labai svarbus taisyklingas kalbos vartojimas teisės aktuose ir žiniasklaidoje, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į švietimą.

„Palaipsniui tai turėtų keistis. Kažkokių ypatingų teisės aktų, prievolės, baudų neturėtų būti, nors visos institucijos tikrai turėtų savo teisės aktus pakoreguoti ir rodyti pavyzdį, kaip tikslingai vartoti kalbą asmens su negalia atžvilgiu“, – teigia E. Čaplikienė.

Siunčiama žinutė ir politikams – anot I. Širvinskaitės, viešojoje erdvėje pasisakantys politikai turi pareigą pasidomėti tinkamu žodynu ir nevartoti diskriminacinių sąvokų:

„Mes skatiname politikus atsakingai naudoti savo kalbą ir nesinaudoti žmonių su negalia grupe reitingams pakelti ar neigiamai juos vaizduoti ir taip įbauginti visuomenę. Raginame naudoti negaliai jautrią kalbą, kuri būtų pagarbi žmonių su negalia atžvilgiu. Tai tiek politikų moralinė pareiga, tiek socialinės atsakomybės išlaikymas.“