Naujienos

Foto: Shutterstock

„Įtrauki ir draugiška darbo aplinka žmonėms, turintiems negalią, nėra tik graži idėja – tai būtinybė, jei norime kurti įvairią, įkvepiančią ir palaikančią komandą“, – įsitikinę šio straipsnio pašnekovai – savanorė Sniegė Lavrentjeva ir populiarių Vilniaus barų įkūrėjas, verslininkas Matas Puodžiūnas. Anot jų, šioje solidarumo kelionėje žodžiai turi neįtikėtinų galių: jie gali sukurti palaikymą arba tapti kliūtimi. Taigi – kokie raktai atveria duris į tolerantišką darbo vietą?

Empatija, kantrybė ir pagarba

Panevėžio Jaunuolių dienos centro savanorė S. Lavrentjeva yra viena iš unikalios iniciatyvos Lietuvoje bendraautorių – miesto širdyje kartu su kolegomis ji įkūrė kavinukę „Solidari kava“, kurioje darbuojasi jaunimas, turintis intelekto negalią. Pasak jos, dirbant su šiais žmonėmis, svarbios ir specifinės kompetencijos, ir žmogiškosios savybės.

„Darbas mūsų kavinėje išskirtinis dėl empatijos, kantrybės ir gilaus situacijos suvokimo. Žmonės su negalia dažnai susiduria su kasdieniais iššūkiais, todėl svarbu juos palaikyti tiek profesiniame, tiek emociniame lygmenyje. Tokiame darbe reikalinga pagarba, kantrybė ir jautrumas – tai leidžia kurti šiltą ir palankią aplinką kiekvienam, nepriklausomai nuo jo galimybių“, – pasakoja mergina.

Komunikacija, kaip teigia S. Lavrentjeva, yra neatsiejama dalis kuriant tolerantišką darbo aplinką, nes tinkamai parinkti žodžiai gali padėti žmonėms su negalia jaustis suprastais ir priimtais.

„Kalbantis su darbuotojais, svarbu vartoti tokias frazes kaip: „Ačiū, kad pasidalinai savo mintimis“, „Ką galbūt galėčiau padaryti, kad tau būtų patogiau?“, „Kaip galiu tau padėti?“. Savo kalboje turėtume vengti žodžių, kurie gali įžeisti ar nuvertinti, pavyzdžiui, „Tu turi problemų“, „Tu negali to padaryti“, – aiškina pašnekovė.

Noras stiprinti žmonių savivertę ir savarankiškumą

S. Lavrentjevos teigimu, labai svarbu, kad darbo aplinkoje žmonės su negalia jaustųsi visaverčiais nariais, galinčiais priimti sprendimus ir dalyvauti kolektyviniame darbe.

„Tai pasiekti galima tik suteikiant jiems galimybę išsakyti savo poreikius ir lūkesčius, organizuojant reguliarius susitikimus su darbuotojais. Svarbu išklausyti kiekvieną darbuotoją ir kartu priimti sprendimus dėl darbo aplinkos, metodų ar net darbo laiko organizavimo. Tai leidžia darbuotojams jaustis įgalintiems ir svarbiems“, – patirtimi dalijasi ji.

Tokia praktika, anot pašnekovės, puikiai pasiteisina „Solidari kava“ kavinukėje, kurioje jaunuoliai, turintys negalią, mokosi gaminti ir patiekti kavą, palaikyti švarą ir bendrauti su klientais.

„Ši erdvė ne tik padeda jauniems žmonėms su intelekto negalia ugdyti profesinius įgūdžius, bet ir didina jų savivertę, pasitikėjimą savimi. Kiekvienas darbuotojas turi unikalių stiprybių, ir mūsų darbas yra jas pastebėti bei skatinti. Jeigu dėmesys bus sutelktas į silpnybes, kurių, beje, visi turime, prarasime progą atskleisti žmogaus potencialą“, – įsitikinusi S. Lavrentjeva.

Konfliktų sprendimas ir klientų edukacija

Nepaisant pastangų sukurti draugišką aplinką, S. Lavrentjeva sako, jog pasitaiko ir tokių situacijų, kai klientai nekorektiškai reaguoja į darbuotojus su negalia.

„Tokiais atvejais svarbu išlaikyti ramybę ir tinkamai sureaguoti. Esame turėję nekorektiškų klientų, todėl visada siekiame apsaugoti savo darbuotojų orumą. Mūsų tikslas yra šiltai ir pagarbiai bendrauti su kiekvienu klientu, net ir su tais, kurie nesupranta mūsų misijos“, – sako pašnekovė.

Ji priduria, kad tokiose situacijose svarbu paaiškinti klientui, kokią žinią neša jų darbas, kad tai nėra tik paprasta kavinė, bet vieta, kurioje siekiama įtraukti kiekvieną visuomenės narį į visavertį gyvenimą. „Kai kuriuos klientus pavyksta įtikinti ir įkvėpti, o kiti lieka skeptiški. Tačiau tai priimame kaip dalį kasdienybės, kuri mus motyvuoja toliau skleisti šią žinią“, – pasakoja ji.

S. Lavrentjevos nuomone, kurti jautrią ir įtraukią darbo aplinką žmonėms, turintiems negalią, nors ir nėra lengva misija, tačiau labai prasminga ir reikalinga.

„Turime suprasti, kad žmonės su negalia nėra atskira visuomenės dalis – jie dalyvauja visuose renginiuose, eina į tas pačias kavines, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis. Solidarumas ir tinkama komunikacija padeda naikinti ribas tarp žmonių ir sukurti visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus ir reikalingas“, – neabejoja savanorė.

Žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką

„Įtrauktis į darbo rinką asmenims su negalia yra svarbi ne tik jiems patiems, bet ir visuomenei, – įsitikinęs jau dešimtmetį sėkmingai žmones su individualiais poreikiais įdarbinantis verslininkas M. Puodžiūnas, kuris pats turi negalią. – Tai prisideda prie lygių galimybių kūrimo, mažina socialinę atskirtį bei skatina įvairovę.“

Pasak verslininko, didžiausias iššūkis, siekiant šių tikslų, – visuomenės požiūris ir supratimo stoka. Pavyzdžiui, dažnai vyresnio amžiaus žmonės arba tie, kurie nėra susidūrę su negalia, gali netyčia panaudoti netinkamą žodyną.

„Kai kalba pasisuka apie žmones su negalia, mūsų visuomenė, deja, vis dar atrodo esanti nenuovoki. Tačiau žmonės neturėtų būti smerkiami už nežinojimą, svarbiausia yra juos šviesti, aiškinti ir skatinti supratimą. Tik tinkamai bendraujant ir dalijantis informacija, galima išvengti daugelio nemalonių situacijų, kurios gali kilti dėl paprasčiausio nesupratimo“, – sako jis.

Todėl M. Puodžiūno teigimu, tinkama komunikacija yra bene svarbiausias raktas į žmogaus, turinčio negalią, sėkmingą įtrauktį, nes padeda išvengti neigiamų stereotipų ir nesusipratimų.

„Labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog negalia nereiškia prastesnių darbo rezultatų, o kalbėjimas apie ją turi būti natūralus, be jaudulio ar baimės įžeisti. Nemeluosiu, pradžioje ir patys esame, pavadinkime, „sudegę“ dėl perdėto paslaugumo ir netinkamai parinktų žodžių, tačiau laikui bėgant išmokome pamokas ir dabar viskas išeina natūraliai“, – teigia pašnekovas.

Paruošimas ir pagalba naujiems darbuotojams

M. Puodžiūnas pasakoja pastebintis, kad tos darbovietės, kurios suteikia galimybę asmenims, turintiems negalią, dažnai gauna ypač atsidavusius ir motyvuotus darbuotojus.

„Mūsų patirtis rodo, jog darbuotojai su negalia gali puikiai atlikti savo pareigas, jei jiems sudaromos tinkamos darbo sąlygos. Tačiau norint tokius asmenis sėkmingai įdarbinti, labai svarbu užtikrinti saugumą ir komfortą. Tai reiškia ne tik fizines darbo vietos pritaikymo priemones, bet ir tinkamą atmosferą kolektyve“, – įsitikinęs vyras.

Pasak pašnekovo, prieš pradedant darbą su asmeniu, turinčiu negalią, svarbu aiškiai apibrėžti jo darbo pobūdį, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys žinotų, ko tikėtis.

„Labai svarbu pirmo susitikimo metu išsamiai paaiškinti, kokie bus darbo uždaviniai ir ko yra tikimasi. Darbuotojams su negalia reikia aiškumo ir laiko prisitaikyti. Tai tikrai prisideda prie sklandaus įtraukties proceso užtikrinimo“, – sako jis.

Įtraukiant asmenis, turinčius negalią, į kolektyvą, ne mažiau svarbu yra tinkamai paruošti ir kitus komandos narius.

„Tai apima edukaciją apie tolerantišką kalbą, bendravimo subtilybes ir, svarbiausia, poreikį išvengti ypatingo dėmesio asmens negaliai. Mes stengiamės sukurti tokį kolektyvą, kuriame visi jaustųsi lygūs. Tai apima ne tik pritaikytas darbo sąlygas, bet ir pagarbą bei supratimą visiems darbuotojams“, – akcentuoja M. Puodžiūnas.

Kalbos svarba įtraukioje darbo aplinkoje

Kalba, kuria naudojamės kasdien bendraudami darbo aplinkoje, yra daugiau nei tik žodžiai – ji formuoja tarpusavio kultūrą ir pojūtį, ar esate priimti ir gerbiami. Įtrauki darbo aplinka prasideda nuo pagarbaus, įtraukiančio ir empatiją skatinančio žodyno. Tinkamai parinkti žodžiai gali padėti kurti palaikančią atmosferą, mažinti stigmą bei užtikrinti, kad visi darbuotojai jaustųsi saugūs ir vertinami.

Negaliai jautri kalba reiškia ne tik įžeidžiančių ar stereotipais grįstų terminų vengimą, bet ir sąmoningą dėmesį tam, kaip žvelgiame į kitų žmonių gebėjimus ar psichikos sveikatą. Toks požiūris ne tik gerina bendravimą, bet ir leidžia išlaikyti orumą bei pagarbą kiekvienam darbuotojui.

Be to, kalba gali būti galingas įrankis, skatinantis psichologinį saugumo jausmą darbo aplinkoje. Kai lyderiai ir komandos nariai atvirai kalba apie psichikos sveikatą, įvairiapusiškumą ir įtrauktį, jie siunčia aiškią žinutę, kad tai nėra tabu temos.

Galiausiai, negaliai jautrios kalbos skatinimas darbe turi būti sąmoninga ir ilgalaikė iniciatyva. Interneto svetainėje keiskplokstele.lt esančio žodyno pagalba galite pasitikrinti, ar pasirinktas žodis bei frazė atitinka negaliai jautrios kalbos gaires. Jei žodis – netinkamas vartoti, sistema pateiks paaiškinimą, kodėl jis netinkamas, ir pasiūlys, kuo jį pakeisti.