Naujienos

Kalba – tai ne tik bendravimo priemonė. Ji formuoja mūsų mąstymą, vertybes ir visuomenės santykį su žmogumi. Nors pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie pagarbos kultūrą ir negaliai jautrią kalbą, praėjusiais metais atlikta apklausa rodo, kad ne visada žinoma, kaip tai įgyvendinti. 

2024 m. rudenį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma gyventojų pritaria negaliai jautrios kalbos principams, tačiau tik nedidelė dalis moka juos pritaikyti praktikoje. Nors net 80 proc. respondentų sako besistengiantys vartoti pagarbų žodyną, tik 13 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra negaliai jautrios kalbos gairės.

Apie tai, ar užtenka netinkamai ištarto žodžio, kad žmogus pasijustų atstumtas, kodėl vieni terminai keičia kitus, kokių priemonių reikėtų, kad negaliai jautri kalba taptų natūralia švietimo ir visos visuomenės dalimi, kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Nacionalinės švietimo agentūros atstovais.

Kada kalba tampa diskriminacijos forma

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjos Olgos Važnevičienės teigimu, kalba gali būti laikoma diskriminacijos forma, kai žmogus yra įžeidžiamas dėl savo tapatybės (pavyzdžiui, lyties, negalios) arba kai žodžiais (kalba) yra sukuriama žeminanti, bauginanti aplinka dėl žmogaus tapatybės. Kitaip tariant, diskriminacija gali įvykti tiek sąmoningai siekiant užgauti, įbauginti žmogų ar žmonių grupę dėl tapatybės, tiek ir neturint tokio tikslo, bet esant poveikiui – kai žmogus ar žmonių grupė pajaučia neigiamą poveikį.

„Kalbėdami mes nesąmoningai perteikiame savo pasaulėžiūrą. Mūsų mąstymas, stereotipai, įsitikinimai – visa tai atsispindi žodžiuose, kuriuos vartojame. Todėl ir pasakytos diskriminuojančios mintys, stigmatizuojantys pasakymai žeidžia,“ – sako O. Važnevičienė.

Lygų galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pastebi ir teigiamas tendencijas – pastebėjus netinkamą komunikaciją, pavyzdžiui, paslaugų aprašymą, rekomendacija jį pakoreguoti sutinkama palankiai.  

„Dažnai užtenka atkreipti dėmesį, pasiūlyti alternatyvą – ir tekstai pakoreguojami. Tai yra maži žingsniai, bet jie svarbūs, nes taip atrandamos alternatyvos nekorektiškiems terminams, pasakymams,“ – teigia O. Važnevičienė.

Kalbos evoliucija – socialinio sąmoningumo veidrodis

Kodėl keičiasi terminai, apibūdinantys žmogų su negalia? Atsakydamas į šį klausimą, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjas dr. Alvydas Umbrasas primena, kad kalbos raida visada susijusi su visuomenės pokyčiais.

„Terminų keitimo priežasčių būna įvairių – nuo dalykinio netikslumo, darybos netaisyklingumo iki neigiamos konotacijos. Pavyzdžiui, žodis „invalidas“ XX a. buvo neutralus. Tačiau laikui bėgant imta įžvelgti jo neigiamą atspalvį ir jį pakeitė „neįgalusis“. Praėjus dar porai dešimtmečių, suprasta, kad ir šis terminas pabrėžia ne žmogų, o jo ypatybę. Taip atsirado „asmuo su negalia,“ – teigia VLKK atstovas.

Pasak dr. A. Umbraso, šio termino pokyčiai iš esmės ne terminologiniai, o labiau socialiniai, nulemti noro labiau akcentuoti asmenį, o ne jo požymį.

Ekspertas pabrėžia, kad kalba ir visuomenė turi abipusį ryšį ir viena kitą veikia. Be to, kalbos norma – neatsiejama nuo kultūros brandos.

„Kalba yra empatijos raiškos priemonė ir daugelis dalykų grindžiama iš esmės nerašytomis taisyklėmis, susiklosto natūraliai. Kintantis visuomenės požiūris, socialinė atsakomybė daro poveikį kalbai, net ir iš šalies siūlomos natūralios raiškos priemonės gali lengvai prigyti, jei atlieps visuomenės poreikius,“ – sako dr. A. Umbrasas, pabrėždamas, kad jautrumo kalboje siekis iš esmės yra teigiamas dalykas, bet svarbu neperlenkti lazdos, kuriant nenatūralius kalbos vienetus.

Jo teigimu, pagarbi kalba prasideda ne nuo taisyklių, o nuo auklėjimo ir vertybių.

„Pagarba yra moralės ir elgesio normų dalis. Natūraliai pagarbios kalbos pagrindas – natūralumas. Kai keičiasi visuomenė, keičiasi ir jos kalba.“

Mokykla – vieta, kur pagarba tampa įpročiu

Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio skyriaus specialistas Mindaugas Požėla sako, kad daugiausia pagarbios kalbos formavimosi iniciatyvų vyksta švietimo įstaigose. Būtent mokyklose kuriamas pamatas, kaip ateities karta suvoks empatiją ir įvairovę.

Specialisto teigimu, pagarbos ugdymas vyksta visose pamokose – nuo matematikos iki fizinio ugdymo.

„Mokiniai ugdo pagarbą ir empatiją diskutuodami, spręsdami uždavinius, analizuodami projektines veiklas grupėje ar besivaržydami sportinėse rungtyse,“ – sako jis.

Svarbiausios temos, anot M. Požėlos, įtraukiamos į gyvenimo įgūdžių pamokas, kuriose vaikai mokosi atpažinti emocijas, kurti santykius ir bendradarbiauti su įvairiais žmonėmis.

„Kasdienis empatijos ugdymas vyksta nuolat – kuriant saugią aplinką, įgyvendinant prevencines programas. Reikšmingiausias vaidmuo tenka mokytojui, tačiau didžiausios sėkmės galima tikėtis, kuomet pagarba ir empatija persipina per visus dalykus, mokyklos kultūrą ir kasdienius mokytojų bei mokinių santykius, taip pat vertybių puoselėjimą namuose,“ – teigia specialistas.

Deja, M. Požėlos manymu, dalis mokytojų vis dar vengia kalbėti jautriomis temomis, bijodami neigiamų reakcijų iš bendruomenės.

„Todėl labai svarbu, kad mokytojas jaustų administracijos paramą – tik tuomet gali saugiai kalbėtis apie negalią ar įvairovę su mokiniais,“ – pabrėžia M. Požėla.

Paklausus, kokių priemonių reikėtų, kad negaliai jautri kalba taptų natūralia mokymo (-si) ir bendravimo dalimi, specialistas neabejoja, kad tik nuoseklus darbas tai gali užtikrinti.

„Kalbos jautrumą privalome pradėti ugdyti per žaidimus, elgesio modeliavimą jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose, į ugdymą įtraukiant ir mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus). Tik puoselėjant vertybes visose grandyse galima tikėtis ilgalaikių kultūrinių pokyčių. Kalbos jautrumas turi tapti ne pamokos tema, o kasdieniu įpročiu,“ – įsitikinęs Nacionalinės švietimo agentūros atstovas.

Ir nors visų specialistų teigimu, kelias į kalbos pokytį lėtas, praėjusiais metais Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atliktos apklausos duomenys nuteikia optimistiškai: vis daugiau respondentų linkę manyti, kad pagarbi kalba padeda mažinti atskirtį.

Šį straipsnį galite perskaityti ir lengvai suprantama kalba ČIA

Kiekvienas žodis turi galią. Nuo jo prasideda pagarba, o nuo pagarbos – visuomenė, kurioje norisi gyventi. Prie pokyčio prisidėti galite ir Jūs:

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra kviečia mokinius dalyvauti nacionaliniame piešinių konkurse „Pagarba – tavo kalbos spalva“, skatinančiame kūrybiškai pažvelgti į tai, kaip kalba gali žeisti ar įkvėpti.

Darbai laukiami iki lapkričio 9 d.

Daugiau informacijos – www.keiskplokstele.lt