Naujienos

Negaliai jautri kalba žingsnis po žingsnio įsitvirtina viešojoje erdvėje. Naujausi žiniasklaidos stebėsenos duomenys rodo, kad spalį pirmą kartą negaliai jautrios kalbos žodžiai pastebimai aplenkė frazes, žeminančias ar diskriminuojančias žmones su negalia. Tiesa, lapkritį situacija kiek suprastėjo.

Spalį, „Mediaskopo“ duomenimis, žiniasklaidoje užfiksuoti 1782 negaliai jautrios kalbos atvejai. Tai – trečdaliu daugiau, nei nejautrios kalbos paminėjimų. Iki šiol žiniasklaidoje vyravo žmones su negalia diskriminuojanti kalba. Iki pat 2024-ųjų žmones su negalia žeminančių ar diskriminuojančių frazių žiniasklaidoje būdavo bent pusantro karto daugiau, nei jautrių žodžių.

Labiausiai prie teigiamo pokyčio prisidėjo iš viešosios kalbos besitraukianti sąvoka „neįgalusis“.  Nors ilgą laiką vartota oficialioje kalboje, ši sąvoka yra nebevartotina, nes akcentuoja negalią, o ne žmogų. Nuo 2024 metų sąvoka „neįgalieji“  galutinai pašalinta ir iš teisės aktų. Ji pakeista į terminą „žmogus su negalia“.

Būtent spalį daug skelbta informacijos apie išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose, o pranešimuose teisingai pavartotos tokios frazės kaip „balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia“. Vis dėlto lapkričio mėnesį, pasibaigus rinkimams, situacija ėmė keistis – vėl dažniau vartota negaliai nejautri kalba (1189 nejautrios ir 1065 jautrios kalbos paminėjimai).

„Džiaugiamės, jog viešojoje erdvėje negaliai jautri kalba vartojama vis dažniau, o tai buvo itin pastebima rinkimų laikotarpiu. Akivaizdu, jog valstybės institucijų komunikacijoje pokytis perimant ir diegiant gerąją praktiką jau įvykęs, o nevartotini atvejai – pavieniai. Lapkritį vėl dažniau vartota negaliai nejautri kalba. Daugiausia tai susiję su kalėdinės komunikacijos kontekstu, kuomet pristatant kalėdines veiklas akcentuojamos įvairios lengvatos, skirtos „neįgaliesiems“, – sako Vilūnė Kairienė, tyrimą atlikusios žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

Stengiasi rinktis jautrius žodžius

Remiantis naujausia bendrovės „Norstat“ visuomenės nuomonės apklausa, 78 proc. respondentų pripažįsta, kad bendraudami su žmonėmis su negalia sąmoningai renkasi žodžius, siekdami jų neįskaudinti. Be to, per du pastaruosius mėnesius nuo 37 iki 40 proc. padaugėjo teigiančiųjų, jog vartoti negaliai jautrią kalbą yra svarbu.

Apklausa parodė skirtumus tarp miestų bei profesijų. Kaune net 81 proc. respondentų nurodė besistengiantys rinktis negaliai jautrią kalbą. Klaipėdoje taip atsakiusiųjų – 73 proc. 85 proc. kvalifikuotų darbininkų atsakė, kad stengiasi kalbėti apie negalią jautriai. Tokį atsakymą rečiau pasirinko nekvalifikuoti darbininkai (70 proc.), biuro darbuotojai (77 proc.) ir nedirbantieji (tik 61 proc.).  

Tiesa, kai kuriems gyventojams gali tiesiog pritrūkti žinių, kokie žodžiai yra netinkami vartoti. Mat be „neįgalusis“ yra daugybė kitų netinkamų vartoti žodžių. Pavyzdžiui, „daunas“ (keičiama į „asmuo, turintis Dauno sindromą“), „psichiškai nesveikas“ („asmuo su psichosocialine negalia“, ), „kurčnebylys“ („kurčiasis“), „liliputas“ („žemaūgis žmogus“), „cukraligė“ („cukrinis diabetas“) ir kiti.

Apklausoje tik 13 proc. respondentų nurodė žinantys Negaliai jautrios kalbos gaires. Būtent įsišaknijusiems įpročiams keisti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra įgyvendino kampaniją „Laikas keisti plokštelę“.

Šios kampanijos metu skelbta informacija apie netinkamas vartoti ir rekomenduojamas frazes, rengti mokymai žiniasklaidos atstovams bei būsimiems žurnalistams. „Youtube“ platformoje paskelbta vaizdo pamoka, sukurta svetainė keiskplokstele.lt, kurioje galima įvesti žodį ar frazę ir svetainėje esančio žodyno pagalba pasitikrinti, ar jis atitinka negaliai jautrios kalbos gaires. Jei žodis – netinkamas vartoti, sistema pateiks paaiškinimą, kodėl jis netinkamas, ir pasiūlys, kuo jį pakeisti.

„Tik nuo mūsų ir mūsų kalbos priklauso, koks požiūris į negalią formuosis visuomenėje: atspindės seną, stigmatizuojantį mąstymą apie negalią ar skatins jautresnį ir pagarbų požiūrį į žmones su negalia? Pastebime, kad situacija keičiasi į gerąją pusę, nors dar liko nueiti ilgą kelią“, – apibendrina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.

Apie Negaliai jautrios kalbos gaires

Siekdamos mažinti diskriminaciją ir didinti įtrauktį, 2019 metais Jungtinės Tautos parengė Negaliai jautrios kalbos gaires, pritaikytas Lietuvos kontekstui. Jose pateikiamos išsamios rekomendacijos, kokių žodžių reikėtų vengti ir kuo juos keisti, kad kalba būtų pagarbi žmonių su negalia atžvilgiu.

Svarbiausias gairių principas – pagarbi kalba pirmenybę teikia žmogui, o ne jo negaliai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žmogus su negalia nėra našta. Našta – tai pagalbos mechanizmų, kurie padėtų šiems žmonėms visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, stoka. Ir ji dažniausiai gula ant žmonių su negalia ir jų artimųjų pečių, o galiausiai dėl jos nukenčia ir visuomenė, prarasdama žmonių su negalia ir jų artimųjų indėlį į valstybės gyvenimą.

Negaliai jautrios kalbos gairės – rekomendacinio, šviečiamojo pobūdžio. Jomis siekiama suvienodinti ir skatinti nuosekliai vartoti žmonėms su negalia pagarbią kalbą.Gairėmis nesiekiama gėdinti žmonių dėl netinkamų sąvokų vartojimo. Jos skirtos tiems, kurie nori etiškai kalbėti apie žmones su negalia ir nežino, kaip teisingai tai daryti lietuvių kalba. Pateikiami patarimai ypač aktualūs vartojant oficialią kalbą: valstybės ir savivaldybių institucijoms, švietimo įstaigoms, žiniasklaidai.