Naujienos

2024-12-10

Žodyno pokyčiai: „neįgaliuosius“ keičia „žmonės su negalia“

Negaliai jautri kalba žingsnis po žingsnio įsitvirtina viešojoje erdvėje. Naujausi žiniasklaidos stebėsenos duomenys rodo, kad spalį pirmą kartą negaliai jautrios kalbos žodžiai pastebimai aplenkė frazes, žeminančias ar diskriminuojančias žmones su negalia. Tiesa, lapkritį situacija kiek suprastėjo.

2024-12-04

Kaip kurti jautrią ir įtraukią darbo aplinką žmonėms su negalia: komunikacijos svarba ir tinkamų žodžių parinkimas – visa ko pagrindas

„Įtrauki ir draugiška darbo aplinka žmonėms, turintiems negalią, nėra tik graži idėja – tai būtinybė, jei norime kurti įvairią, įkvepiančią ir palaikančią komandą“, – įsitikinę šio straipsnio pašnekovai – savanorė Sniegė Lavrentjeva ir populiarių Vilniaus barų įkūrėjas, verslininkas Matas Puodžiūnas. Anot jų, šioje solidarumo kelionėje žodžiai turi neįtikėtinų galių: jie gali sukurti palaikymą arba tapti kliūtimi. Taigi – kokie raktai atveria duris į tolerantišką darbo vietą?

Paveikslėlyje pavaizduota situacija, kur žodžiai vaizduojami kaip strėlės, kurios žeidžia. Kairėje pusėje matomas piktdžiugiškai besišypsantis vyras, o į kitą asmenį, kuris yra vos matomas dešinėje pusėje, nukreiptos „strėlės“ su užrašais. Strėlėse parašyti žodžiai: „Neįgalusis!", „Kurčnebylys!", „Autistas!", „Disleksikas!". Viršuje paveikslėlio didelėmis raidėmis užrašyta: „Žodžiai žeidžia". Vaizdas simbolizuoja, kaip netinkami, stigmatizuojantys ar įžeidžiantys žodžiai gali skaudinti kitą žmogų.

2024-12-03

Žodžiai, kuriuos vartojame, gali žeisti

Dažnai net nesusimąstome, kad žodžiai, kuriuos vartojame, gali žeisti. Tai dažniausiai kyla ne iš blogos valios, o tiesiog iš nežinojimo. Kalbėdami apie žmones su negalia, kartais naudojame pasenusius terminus, kurie gali skaudinti ar pabrėžti negalią kaip pagrindinį žmogaus bruožą, užgožiant asmenybę.

2024-11-29

Specialioji pedagogė S. Venckienė: „Neturėtume vaikų vadinti „autistukais“ – pirmiausia matykime žmogų, o ne diagnozę“

Kalba mus lydi nuo mažens – per ją susipažįstame su pasauliu, kuriame socialinius ryšius. Tai nematomas tiltas tarp mūsų ir kitų žmonių, atspindintis ne tik mūsų mintis, bet ir požiūrį bei vertybes. Ištartas žodis gali pakylėti, o gali sužeisti. Jis gali padėti kurti pagarbų santykį arba menkinti.

2024-11-26

Norintiems, bet nežinantiems, kaip pagarbiai kalbėti apie negalią – trijų žingsnių planas

Pasimokyk, pasitikrink, paklausk. Šie trys žingsniai padės išvengti žodžių, žeminančių ar diskriminuojančių asmenis su negalia. Pasimokyti ir pagilinti negaliai jautrios kalbos žinias padės ką tik paskelbta vaizdo pamoka. Pasitikrinti žinias galite tam skirtoje svetainėje keiskplokstele.lt. O jei nežinote, ar jūsų frazė neįskaudins žmogaus su negalia, tiesiog paklauskite jo paties.

Paveikslėlyje pavaizduota scena su trimis sportininkais, stovinčiais ant pakylos, ir žurnaliste, kuri ima interviu. Sportininkas, stovintis aukščiausioje pakylos vietoje su auksiniu medaliu, yra su negalia – jam amputuota viena ranka. Žurnalistė, laikydama mikrofoną, sako šiam sportininkui: „Oho, jūs turite supergalių!“ Tačiau sportininkas atsako: „Ne, aš tiesiog daug sportavau.“ Šis vaizdas perteikia mintį, kad negalia netrukdo pasiekti didelių rezultatų, o pasiekimai yra sunkaus darbo, o ne stebuklingų „supergalių“ rezultatas.

2024-11-26

Venkite etikečių ir stereotipų

Negalia yra žmonių įvairovės dalis. Jos nereikėtų dramatizuoti arba paversti sensacija. Todėl asmenys, turintys negalią, neturėtų būti vaizduojami kaip „įkvepiantys“, „įveikę negalią“ ar turintys „supergalių“ vien dėl to, kad daro kasdienius dalykus (eina į parduotuvę, mokosi, dirba ar kt.). Toks požiūris atspindi itin žemus visuomenės lūkesčius šių žmonių atžvilgiu.

2024-11-22

Prof. dr. Jonas Ruškus apie negalią: atskirkime diagnozes nuo žmogaus tapatybės

Ar kada nors susimąstėte, kaip dažnai žodžiai, kuriuos tariame, ne tik išreiškia mūsų mintis, bet ir formuoja mūsų vertinimus, nuomonę? Kalba ne tik atspindi mūsų vertybes, nuostatas ir suvokimą apie pasaulį, tačiau taip pat gali tapti raktu, atveriančiu duris į pokyčius.

Paveikslėlyje matomas vyras ir maža mergaitė, bendraujantys vienas su kitu. Vyras, atrodo susimąstęs ir šiek tiek sutrikęs, dėvi mėlyną megztinį su baltais marškiniais po apačia. Mergaitė su geltonu džemperiu žvelgia į vyrą iš apačios ir užduoda klausimą. Tekstinė dalis viršuje atspindi jų dialogą: vyras sako „Mūsų močiutei prasidėjo senatvinė demencija“, o mergaitė atsako: „Tai ir tau su mama bus demencija, kai pasensite?“. Fonas švelniai purpurinis, be papildomų detalių.

2024-11-19

Frazė „senatvinė demencija“ stiprina klaidingą nuostatą

Demencija nėra viena konkreti liga. Tai yra dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos sukeltas sindromas, kuris paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis ir pasirūpinti savimi. Kiekvienas asmuo, turintis demenciją, šią būklę išgyvena individualiai. Tam, kad žmogus, turintis demencijos sindromą, kuo ilgiau galėtų pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, yra būtina jo(s) situaciją matyti iš asmenų su negalia teisių perspektyvos.

Paveikslėlyje vaizduojamas atverstas pasakų knygos puslapis su iliustracija, kurioje nupieštas nykštukas su didele spalvota kepure, oranžiniais drabužiais ir balta barzda, stovintis prie namo, kuris atrodo kaip grybas, ir gėlių. Šalia knygos, dešinėje pusėje, stovi realistiškai pavaizduotas žemaūgis žmogus, vilkintis paprastus drabužius: pilkus marškinėlius ir mėlynus džinsus. Viršuje yra užrašas: „Liliputai ir nykštukai būna tik pasakose. Gyvenime yra aukšti, vidutinio ūgio ir žemaūgiai žmonės“. Paveikslėlis iliustruoja skirtumą tarp pasakų personažų ir realaus gyvenimo žmonių ūgių.

2024-11-12

Liliputai ir nykštukai gyvena tik pasakose

Žodis „liliputas“ yra laikomas nepriimtinu kalbant apie žemaūgius žmones. Tai klaidinantis terminas, siejamas su stereotipais ir neigiamomis konotacijomis.

Paveikslėlyje pavaizduotas humoristinis piešinys, kuriame yra dvi figūros: kurmis ir moteris neregė. Kurmis išlindęs iš žemės, laiko rankose laikraštį ir sako: „Aš nesu aklas“. Šalia stovi neregė moteris, vilkinti geltonus marškinėlius ir raudoną sijoną, rankose laiko baltąją lazdelę ir atsako: „Aš nesu kurmis“.

2024-11-06

Nesakykite „aklas kaip kurmis“ ar „kurčias kaip kelmas“

Dauguma asmenų, turinčių negalią, nesureikšmina kasdieniame gyvenime vartojamų žodžių. Todėl galite sakyti „einam pasivaikščioti“ žmogui, judančiam vežimėliu, arba rašyti „ar girdėjai naujienas?“ asmeniui, kuris yra kurčias. Tačiau tokios frazės kaip „aklas kaip kurmis“, „kurčias kaip kelmas“ arba paniekinamas apibūdinimas „kur čia eini, ar tu aklas?“ yra nepriimtinos ir neturėtų būti vartojamos net neformaliame kontekste.

2024-10-25

Žmonės su negalia prašo liautis juos vadinti invalidais ir baisiau: kas antras viešas žodis – skaudus

„Invalidas“, „idiotas“, „debilas“, „vargšiukas“, „durnelis“, „kurčnebylys“, „įkalintas vėžimėlyje“, „autistukas“, „neįgaliukas“ ir daug panašių epitetų į savo pusę girdi šiandien šalia mūsų gyvenantis žmogus, turintis negalią. Skaudi ir jautri tema, veriantys širdį žodžiai, kuriuos visi kartu galime pakeisti. Apie tai, kas skaudina labiausiai, kalba autizmo sutrikimą turinti Paulina; kaip turėtume kalbėti, kad neskaudintume vieni kitų, atkreipia dėmesį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Agnė Bykova ir Žmonių su negalia teisių komisijos atstovė Indrė Širvinskaitė.

2024-10-24

Įžeidžianti viešoji kalba asmenų su negalia atžvilgiu: reikia keisti įpročius

Spalio 10 dieną buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kurios tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą su psichikos sveikata susijusiomis temomis. Šiame kontekste tampa svarbu atkreipti dėmesį, kaip mes viešai kalbame apie asmenis su negalia.