Naujienos

2024-11-29

Specialioji pedagogė S. Venckienė: „Neturėtume vaikų vadinti „autistukais“ – pirmiausia matykime žmogų, o ne diagnozę“

Kalba mus lydi nuo mažens – per ją susipažįstame su pasauliu, kuriame socialinius ryšius. Tai nematomas tiltas tarp mūsų ir kitų žmonių, atspindintis ne tik mūsų mintis, bet ir požiūrį bei vertybes. Ištartas žodis gali pakylėti, o gali sužeisti. Jis gali padėti kurti pagarbų santykį arba menkinti.

2024-11-26

Norintiems, bet nežinantiems, kaip pagarbiai kalbėti apie negalią – trijų žingsnių planas

Pasimokyk, pasitikrink, paklausk. Šie trys žingsniai padės išvengti žodžių, žeminančių ar diskriminuojančių asmenis su negalia. Pasimokyti ir pagilinti negaliai jautrios kalbos žinias padės ką tik paskelbta vaizdo pamoka. Pasitikrinti žinias galite tam skirtoje svetainėje keiskplokstele.lt. O jei nežinote, ar jūsų frazė neįskaudins žmogaus su negalia, tiesiog paklauskite jo paties.

Paveikslėlyje pavaizduota scena su trimis sportininkais, stovinčiais ant pakylos, ir žurnaliste, kuri ima interviu. Sportininkas, stovintis aukščiausioje pakylos vietoje su auksiniu medaliu, yra su negalia – jam amputuota viena ranka. Žurnalistė, laikydama mikrofoną, sako šiam sportininkui: „Oho, jūs turite supergalių!“ Tačiau sportininkas atsako: „Ne, aš tiesiog daug sportavau.“ Šis vaizdas perteikia mintį, kad negalia netrukdo pasiekti didelių rezultatų, o pasiekimai yra sunkaus darbo, o ne stebuklingų „supergalių“ rezultatas.

2024-11-26

Venkite etikečių ir stereotipų

Negalia yra žmonių įvairovės dalis. Jos nereikėtų dramatizuoti arba paversti sensacija. Todėl asmenys, turintys negalią, neturėtų būti vaizduojami kaip „įkvepiantys“, „įveikę negalią“ ar turintys „supergalių“ vien dėl to, kad daro kasdienius dalykus (eina į parduotuvę, mokosi, dirba ar kt.). Toks požiūris atspindi itin žemus visuomenės lūkesčius šių žmonių atžvilgiu.

2024-11-22

Prof. dr. Jonas Ruškus apie negalią: atskirkime diagnozes nuo žmogaus tapatybės

Ar kada nors susimąstėte, kaip dažnai žodžiai, kuriuos tariame, ne tik išreiškia mūsų mintis, bet ir formuoja mūsų vertinimus, nuomonę? Kalba ne tik atspindi mūsų vertybes, nuostatas ir suvokimą apie pasaulį, tačiau taip pat gali tapti raktu, atveriančiu duris į pokyčius.

Paveikslėlyje matomas vyras ir maža mergaitė, bendraujantys vienas su kitu. Vyras, atrodo susimąstęs ir šiek tiek sutrikęs, dėvi mėlyną megztinį su baltais marškiniais po apačia. Mergaitė su geltonu džemperiu žvelgia į vyrą iš apačios ir užduoda klausimą. Tekstinė dalis viršuje atspindi jų dialogą: vyras sako „Mūsų močiutei prasidėjo senatvinė demencija“, o mergaitė atsako: „Tai ir tau su mama bus demencija, kai pasensite?“. Fonas švelniai purpurinis, be papildomų detalių.

2024-11-19

Frazė „senatvinė demencija“ stiprina klaidingą nuostatą

Demencija nėra viena konkreti liga. Tai yra dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos sukeltas sindromas, kuris paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis ir pasirūpinti savimi. Kiekvienas asmuo, turintis demenciją, šią būklę išgyvena individualiai. Tam, kad žmogus, turintis demencijos sindromą, kuo ilgiau galėtų pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, yra būtina jo(s) situaciją matyti iš asmenų su negalia teisių perspektyvos.

Paveikslėlyje vaizduojamas atverstas pasakų knygos puslapis su iliustracija, kurioje nupieštas nykštukas su didele spalvota kepure, oranžiniais drabužiais ir balta barzda, stovintis prie namo, kuris atrodo kaip grybas, ir gėlių. Šalia knygos, dešinėje pusėje, stovi realistiškai pavaizduotas žemaūgis žmogus, vilkintis paprastus drabužius: pilkus marškinėlius ir mėlynus džinsus. Viršuje yra užrašas: „Liliputai ir nykštukai būna tik pasakose. Gyvenime yra aukšti, vidutinio ūgio ir žemaūgiai žmonės“. Paveikslėlis iliustruoja skirtumą tarp pasakų personažų ir realaus gyvenimo žmonių ūgių.

2024-11-12

Liliputai ir nykštukai gyvena tik pasakose

Žodis „liliputas“ yra laikomas nepriimtinu kalbant apie žemaūgius žmones. Tai klaidinantis terminas, siejamas su stereotipais ir neigiamomis konotacijomis.

Paveikslėlyje pavaizduotas humoristinis piešinys, kuriame yra dvi figūros: kurmis ir moteris neregė. Kurmis išlindęs iš žemės, laiko rankose laikraštį ir sako: „Aš nesu aklas“. Šalia stovi neregė moteris, vilkinti geltonus marškinėlius ir raudoną sijoną, rankose laiko baltąją lazdelę ir atsako: „Aš nesu kurmis“.

2024-11-06

Nesakykite „aklas kaip kurmis“ ar „kurčias kaip kelmas“

Dauguma asmenų, turinčių negalią, nesureikšmina kasdieniame gyvenime vartojamų žodžių. Todėl galite sakyti „einam pasivaikščioti“ žmogui, judančiam vežimėliu, arba rašyti „ar girdėjai naujienas?“ asmeniui, kuris yra kurčias. Tačiau tokios frazės kaip „aklas kaip kurmis“, „kurčias kaip kelmas“ arba paniekinamas apibūdinimas „kur čia eini, ar tu aklas?“ yra nepriimtinos ir neturėtų būti vartojamos net neformaliame kontekste.

2024-10-25

Žmonės su negalia prašo liautis juos vadinti invalidais ir baisiau: kas antras viešas žodis – skaudus

„Invalidas“, „idiotas“, „debilas“, „vargšiukas“, „durnelis“, „kurčnebylys“, „įkalintas vėžimėlyje“, „autistukas“, „neįgaliukas“ ir daug panašių epitetų į savo pusę girdi šiandien šalia mūsų gyvenantis žmogus, turintis negalią. Skaudi ir jautri tema, veriantys širdį žodžiai, kuriuos visi kartu galime pakeisti. Apie tai, kas skaudina labiausiai, kalba autizmo sutrikimą turinti Paulina; kaip turėtume kalbėti, kad neskaudintume vieni kitų, atkreipia dėmesį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Agnė Bykova ir Žmonių su negalia teisių komisijos atstovė Indrė Širvinskaitė.

2024-10-24

Įžeidžianti viešoji kalba asmenų su negalia atžvilgiu: reikia keisti įpročius

Spalio 10 dieną buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kurios tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą su psichikos sveikata susijusiomis temomis. Šiame kontekste tampa svarbu atkreipti dėmesį, kaip mes viešai kalbame apie asmenis su negalia.

Paveikslėlyje vaizduojami du vyrai. Vienas jų, judantis vežimėliu, dėvi oranžinį megztinį ir mėlynus džinsus. Kitas vyras, vilkintis dryžuotus, raudonai baltus marškinėlius, sėdi ant sofos priešais jį. Vyras ant sofos klausia: „Vadinasi, tu gyveni įkalintas vežimėlyje?“ Vyras, judantis vėžimėliu atsako: „O tu gyveni įkalintas kelnėse?“

2024-10-22

Ar kada pagalvojote, kaip mūsų žodžiai gali formuoti požiūrį į žmones su negalia?

Tokios frazės kaip „įkalintas vežimėlyje“ ar „prikaustytas prie vežimėlio“ gali atrodyti nekaltai, tačiau jos parodo klaidingą ir diskriminuojantį požiūrį, kuris negalią apibūdina tik kaip apribojimą ar bausmę, o ne kaip žmogaus gyvenimo dalį, kuri reikalauja aplinkos pritaikymo ir aplinkinių supratingumo. Tiesa ta, kad vežimėlis arba rateliai suteikia laisvę judėti ir savarankiškumą.

Paveikslėlyje vaizduojami du vyrai, kalbantys vienas su kitu. Kairėje esantis vyras yra plikas ir vilki oranžinius marškinėlius, jis šypsosi ir sako: „Tai tu sergi autizmu?“ Dešinėje esantis vyras, apsirengęs baltais marškinėliais su mėlynu apvadu, atsako rimta veido išraiška: „O tu, matau, sergi plikumu?“

2024-10-16

Jautri kalba: „autizmas nėra liga“

Šiandien norime priminti apie kalbos svarbą, ypač kai šnekame apie žmones su autizmo spektro sutrikimu. Dažnai naudojama frazė „sirgti autizmu“ yra netiksli, nes autizmas nėra liga. Tai neurologinė būklė, trunkanti visą gyvenimą. Laikas keisti šią plokštelę. Teisinga būtų sakyti „autistiškas žmogus“ arba „asmuo, turintis autizmo spektro sutrikimą“.

2024-10-15

Mokyklos įkūrėja – apie vaikų požiūrį į žmogų su negalia: jie atsineša tai, ką girdi namuose

Kaip su vaikais kalbėti apie negalią? Kaip nuo mažens ugdyti jų pagarbų požiūrį į asmenis, kurie turi negalią? Kaip švietimo įstaigos ir tėvai gali padėti formuoti jautrią kalbą apie negalią ir kaip vaikai per kalbą gali išmokti gerbti skirtumus? Šia tema kalbamės su disleksijai draugiškos mokyklos „D&D school“ įkūrėja Inga Bajalytė-Petkuvienė, kurios ugdymo įstaigoje mokosi ne tik disleksiją, bet ir autizmo spektro sutrikimą, ir fizinę negalią turintys vaikai.