2025-10-30
2024 m. rudenį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad nors 80 % gyventojų sako, jog stengiasi vartoti pagarbų žodyną, tik 13 % žino, kas yra negaliai jautrios kalbos gairės. Atrodo, noras keistis yra, bet žodžiai dar ne visada tą pasako.
Apie tai, ką mūsų kalba pasako apie mus pačius – apie pagarbą, vertybes ir kasdienius pasirinkimus, slypinčius žodžiuose – mintimis dalijasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija VLKK. Lietuvių kalbos dienos ir Nacionalinė švietimo agentūra atstovai.
Kiekvienas žodis turi galią. Nuo jo prasideda pagarba, o nuo pagarbos – visuomenė, kurioje norisi gyventi.
2025-10-30
Koks šiandien mūsų žodžių svoris?
Apie tai kalba „Metų mokytoja“, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Vainorienė, jau daugiau nei tris dešimtmečius ugdanti Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija mokinius. Jos pamokose kalba – ne tik taisyklinga, bet ir pagarbi, gebanti kurti ryšį, supratimą, žmogiškumą.
„Tik tas, kuris vertina save, gerbia ir kitus“, – sako mokytoja.
Interviu I. Vainorienė dalijasi mintimis apie tai, kaip kalba formuoja požiūrį į žmogų su negalia, kodėl pagarba prasideda nuo savivertės ir kaip žodžiai tampa įrankiu kurti atviresnę, jautresnę visuomenę.
„Kalbėti galime ne tik žodžiais, bet ir vaizdais“, – primena mokytoja.
2025-10-21
Kodėl sąmoningas žodžių pasirinkimas būtinas vaikų savivertei? Kalba – tai vienas galingiausių įrankių, formuojančių mūsų požiūrį į save ir kitus. Ji gali kurti atskirtį arba suartinti. Rinkdamiesi pagarbų žodyną, pavyzdžiui, „žmogus su negalia“, mes stipriname lygybę ir kuriame įtraukią aplinką visiems. Apie šią esminę idėją – kaip sąmoningas žodžių pasirinkimas virsta kasdiene pagarba – kalba
2025-10-08
Spalio 7 d. visoje Lietuvoje prasideda nacionalinis moksleivių piešinių konkursas „Pagarba – tavo kalbos spalva“. Ši iniciatyva, kurią rengia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra ir globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kviečia 1–12 klasių moksleivius per meninę raišką atskleisti, kaip jie supranta pagarbą ir paskatinti visuomenę vartoti negaliai jautrią kalbą.
2024-12-10
Negaliai jautri kalba žingsnis po žingsnio įsitvirtina viešojoje erdvėje. Naujausi žiniasklaidos stebėsenos duomenys rodo, kad spalį pirmą kartą negaliai jautrios kalbos žodžiai pastebimai aplenkė frazes, žeminančias ar diskriminuojančias žmones su negalia. Tiesa, lapkritį situacija kiek suprastėjo.
2024-12-04
„Įtrauki ir draugiška darbo aplinka žmonėms, turintiems negalią, nėra tik graži idėja – tai būtinybė, jei norime kurti įvairią, įkvepiančią ir palaikančią komandą“, – įsitikinę šio straipsnio pašnekovai – savanorė Sniegė Lavrentjeva ir populiarių Vilniaus barų įkūrėjas, verslininkas Matas Puodžiūnas. Anot jų, šioje solidarumo kelionėje žodžiai turi neįtikėtinų galių: jie gali sukurti palaikymą arba tapti kliūtimi. Taigi – kokie raktai atveria duris į tolerantišką darbo vietą?
2024-12-03
Dažnai net nesusimąstome, kad žodžiai, kuriuos vartojame, gali žeisti. Tai dažniausiai kyla ne iš blogos valios, o tiesiog iš nežinojimo. Kalbėdami apie žmones su negalia, kartais naudojame pasenusius terminus, kurie gali skaudinti ar pabrėžti negalią kaip pagrindinį žmogaus bruožą, užgožiant asmenybę.
2024-11-29
Kalba mus lydi nuo mažens – per ją susipažįstame su pasauliu, kuriame socialinius ryšius. Tai nematomas tiltas tarp mūsų ir kitų žmonių, atspindintis ne tik mūsų mintis, bet ir požiūrį bei vertybes. Ištartas žodis gali pakylėti, o gali sužeisti. Jis gali padėti kurti pagarbų santykį arba menkinti.
2024-11-26
Pasimokyk, pasitikrink, paklausk. Šie trys žingsniai padės išvengti žodžių, žeminančių ar diskriminuojančių asmenis su negalia. Pasimokyti ir pagilinti negaliai jautrios kalbos žinias padės ką tik paskelbta vaizdo pamoka. Pasitikrinti žinias galite tam skirtoje svetainėje keiskplokstele.lt. O jei nežinote, ar jūsų frazė neįskaudins žmogaus su negalia, tiesiog paklauskite jo paties.
2024-11-26
Negalia yra žmonių įvairovės dalis. Jos nereikėtų dramatizuoti arba paversti sensacija. Todėl asmenys, turintys negalią, neturėtų būti vaizduojami kaip „įkvepiantys“, „įveikę negalią“ ar turintys „supergalių“ vien dėl to, kad daro kasdienius dalykus (eina į parduotuvę, mokosi, dirba ar kt.). Toks požiūris atspindi itin žemus visuomenės lūkesčius šių žmonių atžvilgiu.
2024-11-22
Ar kada nors susimąstėte, kaip dažnai žodžiai, kuriuos tariame, ne tik išreiškia mūsų mintis, bet ir formuoja mūsų vertinimus, nuomonę? Kalba ne tik atspindi mūsų vertybes, nuostatas ir suvokimą apie pasaulį, tačiau taip pat gali tapti raktu, atveriančiu duris į pokyčius.
2024-11-19
Demencija nėra viena konkreti liga. Tai yra dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos sukeltas sindromas, kuris paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis ir pasirūpinti savimi. Kiekvienas asmuo, turintis demenciją, šią būklę išgyvena individualiai. Tam, kad žmogus, turintis demencijos sindromą, kuo ilgiau galėtų pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, yra būtina jo(s) situaciją matyti iš asmenų su negalia teisių perspektyvos.
